Archyvas

Nr. 1 (634), 2013-01-10
ŠIS TAS APIE SAVIVALDYBIŲ BANKROTĄ

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Rimantas  ČAPAS

LSA direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais

Po ilgokai užtrukusių švenčių, jas lydėjusių dovanų, premijų, apdovanojimų, tostų, fejerverkų gyvenimą į savo kietas rankas vėl suims jos didenybė kasdienybė. Ir daugeliui savivaldybių kasdienybėje teks skaitytis  su didėjančiomis nemokumo grėsmėmis, nes savivaldybių pradelsti kreditiniai įsiskolinimai, palyginti su 2008 metų pradžia, padidėjo 2,4 karto. Pasekmės nesunkiai nuspėjamos – Lietuvos valstybė turės prisiimti atsakomybę ir mokesčių mokėtojų pinigais padengti skolos įsipareigojimus, jeigu kuri nors savivaldybė bus pripažinta nemokia ar bankrutavusia. Nesunku įžvelgti, kokios pasaulio investuotojų reakcijos sulauktų Lietuva – žemyn smigtų ir valstybės kredito reitingai, ir skolinimosi perspektyvos.

Savivaldybių bankrotai pasauliui ne naujiena. Baigiantis 2012-iesiems  buvo paskelbta apie didžiausią JAV istorijoje savivaldos bankrotą. Alabamos valstijos Džefersono grafystei (apygardai) buvo inicijuota bankroto procedūra dėl negrąžintų 4,1 mlrd. JAV dolerių įsiskolinimų. Nuostolių patirs ne tik didžiausias grafystės skolintojas bankas „JPMorgan“, bet ir individualūs investuotojai, draudimo agentūros ir gyventojai, kuriems gali išaugti mokesčiai ir skolinimosi kaina.   Džefersono grafystė  tapo dvyliktu JAV valstybiniu subjektu, kuris 2012 m. patyrė bankrotą. Kiti vienuolika viešojo sektoriaus subjektų buvo santykinai mažesnės savivaldybės, specialias teises turinčios mažiau reikšmingos apygardos ir kelios viešojo sektoriaus bendrovės. Jau pranešta ir apie kreditorių inicijuojamą JAV Pensilvanijos valstijos sostinės Harrisbergo miesto bankroto procedūros pradžią, nes šio miesto savivaldybė nesugebėjo laiku sumokėti  pradelstų kreditinių įsiskolinimų. Tai buvo antras gana didelio JAV miesto municipaliteto bankroto atvejis 2012 m.

Didžiausia pasaulio galybė JAV lengvai atlaikė minėtuosius bankrotus, nors JAV kredito reitingas ir buvo sumažintas prieš kelis mėnesius, o valstybės skola 2012 m. perkops 100 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. JAV, ko gero, neatsisakys ir pinigų spausdinimo tradicijos (tai galingas įrankis ir valiutų „kare“). Jungtinėms valstijoms kol kas padeda ir tai, kad „investuotojų“ spekuliatyvios atakos dabar yra nukreiptos į euro zonos valstybių ir bankų sektorių. Padėtis euro zonoje gana sunki, nes „investuotojų“ spekuliatyvių atakų užkratas jau persimetė į Italiją ir grasina  persimesti į Prancūziją, Ispaniją, o vėliau gal net ir Austriją, Olandiją.

Antrosios pagal ekonomikos pajėgumą euro zonos valstybės Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie didžiausią nuo 1945 m. finansų konsolidavimo planą, kuriuo tikimasi  konsoliduoti 100 mlrd. eurų, nes Prancūzijos valstybės skola jau pasiekė 84,7 proc. nuo BVP. Prancūzijos biudžeto deficitas 2012 m. buvo net 4,5 proc. ir tik 2013 m. jis sumažės iki 3 proc. reikalaujamo Mastrichto kriterijaus. Portugalijos biudžeto deficitas 2012 m. irgi  pusantro karto viršijo Mastrichto kriterijų.     Valstybės skolos Mastrichto kriterijaus nevykdo dauguma euro zonos valstybių, o visų penkių Mastrichto kriterijų jau neatitinka, ko gero, visos 27 ES valstybės narės. Tik Vokietijai su galingiausia Europoje ekonomika bankrotas  negresia ir ji yra pagrindinė ES ir euro zonos donorė. Bet ir Vokietijos skola daugiau nei trečdaliu viršija Mastrichto 60 proc. nuo BVP kriterijaus ribą.

Keistai atrodytų, jeigu Lietuvą „teistų“ atstovai šalių, kurių „žaidėjai“ sukėlė vis nenurimstančias pasaulio finansų ir ekonomikos krizės bangas. O gal senoji Europa ir JAV ištiesė pagalbos ranką Lietuvai, kaip ES ir NATO narei, 2009 m. birželio antroje pusėje? Tada Lietuvai, nepaisant  milžiniškų finansų konsolidavimo priemonių masto perviršiniam deficitui pažaboti, teko skolintis tarptautinėse rinkose platinant euroobligacijas už daugiau kaip 9,2 proc. metų palūkanų normą. Ji, ko gero, buvo užaukštinta remiantis ir spekuliatyviais motyvais.

Abejotina, ar Lietuvos žmonės pateisins bauginimus ir gąsdinimus gresiančiomis perviršinio deficito procedūrų pasekmėmis, kai sužinos didžiąją dalį tiesos apie gerokai išaugusių skolų ir Lietuvos valstybės bei savivaldybių biudžetų deficitų atsiradimo priežastis. Sunku bus paaiškinti savivaldybių atstovams ir gyventojams, kodėl ketvirtus metus tęsiama savivaldybių stūmimo nemokumo link politika. Kodėl nenorima pakeisti konkretaus įstatymo straipsnio, kuriuo vadovaujamasi atimant iš savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio natūralų prieaugį? Nepateikus teisinių paaiškinimų kyla abejonių dėl daromų skriaudų vietos savivaldai atitikties Konstitucijai.

Nesinorėtų, kad savivaldybių merai būtų palikti vieni teisintis gyventojams ir verslo atstovams dėl savivaldybių blogai vykdomų skolos įsipareigojimų ar atliekamų funkcijų. Sunku bus atsakyti, kodėl valstybė, be teisinio paaiškinimo iš savivaldybių 2009–2012 m. atėmusi 685 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, verčia 2012 m. grąžinti valstybės biudžetui Kauno m. savivaldybę – 4,474 mln. Lt, Klaipėdos m. savivaldybę – 8,379 mln. Lt, Palangos m savivaldybę – 1,808 mln. Lt ir Panevėžio m. savivaldybę – 5,363 mln. Lt.

Viltis, kad taip neatsitiks, dar yra. Gal Seimo nariai neužgesins šios vilties?  O gal Lietuvai ateityje, nenorint kreiptis į TVF ir pablogėjus skolinimosi sąlygoms, vertėtų įvertinti galimybę skolintis pigiau nei Vakarų rinkose parduodant obligacijas Kinijai, kuri turi didžiausias valiutos atsargas, gerokai viršijančias 3 trilijonus JAV dolerių? Užduotis, nors 2013-uosius ir globos gyvatė, būtų nelengva, nes Kinijos derybininkai garsėja dideliu užsispyrimu ir nenuolaidumu.




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios