Archyvas

Nr. 7 (640), 2013-03-07
KAI DALYKINĖ PARTNERYSTĖ TAMPA NUOŠIRDŽIA DRAUGYSTE

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Renata BUDRIENĖ

Pakruojo rajono savivaldybė įgyvendino arba jau baigia įgyvendinti šešis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektus, kurių bendra vertė – 4 mln. litų. Tačiau pristatant  šiuos projektus mažiausiai norisi  kalbėti apie pinigus ar kitus materialius dalykus. Rodos, ne tai tapo esminiais dalykais. Ši programa atliko kitą misiją – sugrąžino Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono žmones visada siejusį ryšį, kurį dar iš protėvių paveldėtas bendrumas jungė, o valstybių sienos pastaruoju metu buvo beišskiriančios.

PIRMIEJI PROJEKTAI – TRADICIJŲ GAIVINIMO IR PUOSELĖJIMO

Bendradarbiavimas pirmiausia prasidėjo švietimo ir kultūros srityje. Projektų „Latvijos–Lietuvos pasienio regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimo sistemos sukūrimas“ ir „Tarptautinis bendradarbiavimas bei tradicijų išsaugojimas Žiemgalos regione“ įgyvendinimo sutartys buvo pasirašytos 2010 m. pradžioje Rundalėje. Vienas iš bendrų abiejų projektų tikslų – krašto tradicijų plėtojimas: įgyvendinant projektą „Latvijos–Lietuvos pasienio regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimo sistemos sukūrimas“  programoje pirmą kartą dalyvavo patys mažiausieji – ikimokyklinukai, o projektu „Tarptautinis bendradarbiavimas bei tradicijų išsaugojimas Žiemgalos regione“ buvo skatinamas lietuvių ir latvių pasienio regiono bendruomenių suartėjimas.

Žeimelio darželio kolektyvui  nauja draugystė ir ryšiai su Latvijos „Marpukytės“ darželiu buvo ypač naudingi: įgyvendindama  projektą  įstaiga  ne tik praturtėjo materialiai – per tokį trumpą laikotarpį buvo surengta daug įdomių renginių vaikams, pedagogams, šeimoms, išleista pratybų knygelė ikimokyklinukams „Pažink save ir savo draugus“, partneriai iš Latvijos išleido du metodinius leidinius etnine ir sportine temomis. 

2012 m. vasarą Žeimelio darželio pedagogai surengė  edukacinę išvyką į Rundalės darželį. Projekto metu „Ąžuoliuko“ ir „Marpukytės“ darželių darbuotojai buvo partneriai, tačiau po projekto gali drąsiai vadintis draugais. Galimybė pažinti  greta gyvenančių žmonių tradicijas, papročius, kalendorines šventes, liaudies šokius ir dainas, aplankyti įdomiausias pasienio istorines  vietoves, menančias Žiemgalos krašto raidą, ieškoti kalbos, tradicijų  panašumų  kartu bendraujant, švenčiant šventes tapo projekto „Tarptautinis bendradarbiavimas bei tradicijų išsaugojimas Žiemgalos regione“ varomąja jėga.

Visus Žiemgalos regiono panašumus, kultūrines tradicijas, kulinarijos paveldą apibendrino ir skaitytojams pristatė albumas „Žiemgala. Tradicijos ir dabartis“, finansauotas iš projekto lėšų. Tačiau svarbiausia, kad pasibaigus projekto veikloms  bendravimas ir bendradarbiavimas tęsiasi. Latvijos ir Lietuvos saviveiklininkų kolektyvai keičiasi meninėmis programomis, kartu švenčia valstybines šventes. Vasario 16-osios proga Rundalėje savo darbų parodą surengė Pakruojo kultūros centro dailės studijos nariai.

EKOLOGIJA JAU SENIAI  NE MADOS, O GARBĖS REIKALAS

Baigiantis 2010-iesiems Pakruojo rajono savivaldybės administracija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl projekto „Jungtinės valdymo priemonės, skirtos Lielupės upės baseino vandens ištekliams pasienio regione (akronimas – GRANDERIO)“. Tai didžiausias savo apimtimi projektas, be to, jo rezultatai akivaizdžiai matomi pakruojiečių ir miesto svečių. Įgyvendinant projektą buvo išvalyta Kruojos upės vaga (apie 2 km) nuo Pakruojo dvaro teritorijoje esančio tilto iki Pakruojo miesto užtvankos, atstatyti natūralūs upės krantai, išvalytas ir atstatytas natūralus upės dugnas, išrauti krūmai, sutvarkyta upės sala prie Pakruojo miesto parko, užsėta nauja veja. Taip pat sutvarkytos vandens pralaidos, sutvirtinti upės krantai ties Pakruojo miesto užtvanka, įrengtos lietaus kanalizacijos prieigos upės krantuose. Nutiesta naujų pėsčiųjų takų (1142 metrų ilgio), kurie sujungė Pakruojo miestą su Pakruojo dvaru. Takus  ypač pamėgo ne tik vietiniai žmonės, bet ir visi atvykstantys apžiūrėti Pakruojo dvaro. Taip pat atnaujinti senieji Pakruojo miesto parko pėsčiųjų takai,  prie takų įrengti lietaus vandens nuotakynai. Šalia pėsčiųjų takų pastatyta 50 suolų, šiukšliadėžių, įrengtos dvi pavėsinės, dvi valčių prieplaukos.

Dalyvauta ir projekto partnerių veiklose. Biržų regioninio parko direkcija ir Baltijos aplinkos apsaugos forumas (Latvijos skyrius) surengė dvi ekologines mokomąsias vasaros stovyklas moksleiviams. Pirma stovykla buvo surengta 2011 m. rugpjūtį Biržų rajone, Ageniškio kaime, kurioje dalyvavo 15 mokinių iš Lietuvos ir 17 mokinių iš Latvijos. Šioje stovykloje dalyvavo 7 mokiniai iš Pakruojo rajono. Antra stovykla buvo surengta 2012 m. rugpjūtį Iecavos rajone, Latvijoje, kurioje dalyvavo 17 mokinių iš Lietuvos ir 12 iš Latvijos. Šioje stovykloje dalyvavo 10  mokinių iš Pakruojo rajono. Stovyklų metu mokiniai klausėsi įvairių paskaitų ekologine tema, dalyvavo ekologiniuose žygiuose baidarėmis, ėmė mėginius iš įvairių vandens telkinių, tyrė vandens kokybę, valė vandens telkinius, taip pat dalyvavo įvairiuose stovyklos sporto ir kultūros renginiuose, bendravo su bendraminčiais iš kitų Lietuvos ir Latvijos rajonų. Kita Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje suorganizuota veikla – ekologinė ekspedicija Lielupės upės baseino upėmis. Ekspedicijos metu buvo atliekami įvairūs upių ekologiniai tyrimai. Buvo tiriamos kelios upės Lietuvoje ir kelios Latvijoje. Surengti trys plaukimai baidarėmis vienomis labiausiai užterštų upių šiame regione – Kruoja ir Mūša, taip pat Nemunėliu, Apaščia. Plaukimo metu buvo tiriama upių vandens kokybė, rengiami susitikimai su vietos gyventojais, aktyviomis bendruomenėmis, pristatomi tyrimų rezultatai, diskutuojama, kaip paprastomis priemonėmis galima pagerinti vandens būklę. Šios ekspedicijos rezultatas – daug  įdomios ir labai naudingos informacijos Pakruojo rajono savivaldybei apie vandens telkinių būklę Pakruojo rajone. Ekspedicijoje dalyvavo 10 jaunų žmonių iš Pakruojo rajono.

Projekto koordinatorius Pakruojo seniūnijos seniūnas Saulius Margis džiaugiasi įgyvendintu ir palankiai įvertintu projektu. Europos programa INTERACT, kuri remia visas teritorinio bendradarbiavimo programas (taip pat  Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą), ketina filmuoti GRANDERIO  projekto įgyvendinimo rezultatus.

 „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinis techninis sekretoriatas iš visų projektų, įgyvendintų 2007–2013 m. laikotarpiu, išrinko tik du pavyzdinius projektus. Pelnytai didžiuojamės, kad vienas jų – GRANDERIO“, – teigia S. Margis.Filmuota medžiaga  ruošiama Europos bendradarbiavimo dienai, kuri bus minima šiemet rugsėjo 23 d. Įgyvendinant GRANDERIO projektą  buvo gautas finansavimas ir Pakruojo miesto lietaus vandens nuotekų tinklų inventorizacijai. Tai suteikė galimybes dalyvauti projekte „Inovatyvūs techniniai lietaus nuotekų valdymo sprendimai Ventos–Lielupės upių baseinuose“, kurį įgyvendinant bus rengiamas Pakruojo miesto lietaus vandens nuotekų atnaujinimo ir plėtros techninis projektas.  Planuojami esamų tinklų atnaujinimo ir plėtros darbai, lietaus vandens valymo įrenginiai tose vietose, kur lietaus vanduo išleidžiamas į Kruojos, Salvio ir Šilios upes.Jungtinio techninio sekretoriato atstovams buvo pareikštas pageidavimas, kad ir kitame Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos etape būtų finansuojama tokio pobūdžio veikla – juk gerinant Lielupės upės baseino vandens telkinius kartu gerinama ir Baltijos jūros vandens kokybė.

GERESNI  SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI – STIPRESNĖ ASMENYBĖ

Maždaug prieš metus startavo projektas „Psichosocialinio darbo gerinimas kuriant partnerystę tarp socialinių tarnybų“. Įgyvendinant projektą jau buvo surengti devyni seminarai Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, kad įgytų žinių ir įgūdžių dirbti su socialinės rizikos asmenimis, šeimomis, neįgaliaisiais, socialinės atskirties asmenimis. Savo ruožtu socialinės rizikos šeimos, neįgalūs, socialinės rizikos asmenys buvo mokomi amatų – taip ugdomi jų socialiniai įgūdžiai. Moterims vyko namų ruošos ir pynimo iš vytelių mokymai, vyrai buvo mokomi savarankiškai gaminti nesudėtingus medienos gaminius: virtuvės reikmenis, interjero detales, lesyklėles. Minint rajone Neįgaliųjų dieną, kursų lankytojams specialiai surengtoje mugėje buvo suteikta proga pristatyti ir parduoti darbus. Ir pasibaigus projektui mokymai bus tęsiami pagal poreikį tiems patiems ar kitiems asmenims  naujai įrengtose ir tam skirtose patalpose.

Įgyvendinant projektą  2012 m. vasarą buvo surengta vasaros stovykla „Lietuvių liaudies amatai 2012“. Stovykla buvo skirta įvairių socialinės atskirties grupių asmenims ir socialiniams darbuotojams. Stovyklautojai mokėsi pinti iš vytelių, lipdyti iš molio, iš plaušo velti gėlytes, piešti. Rugsėjį panaši stovykla surengta Svitenėje (Latvijos Respublika). Stovyklautojai mokėsi dekupažo, pynimo, vėrimo, pjaustymo, floristikos technikų. Projektas taip pat džiugina ne formaliu privalomų veiklų organizavimu: užsimezgė santykiai tarp socialinių įstaigų gyventojų, darbuotojų, savivaldybių specialistų. Šiemet Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centras drauge su neįgalaus jaunimo Dramos terapijos klubo nariais iš Rundalės surengė Užgavėnių šventę. Jaunimas mokėsi amatų, dirbo su moliu, siūlais, oda –  prisiminė įgūdžius, kuriuos įgijo tarptautinėje vasaros stovykloje. Susitarta, kad  Velykos drauge bus švenčiamos Rundalėje.

VERSLAS PLIUS BIBLIOTEKA – MISIJA ĮMANOMA!

Projektu „Tarpvalstybinių verslui palankių bibliotekų tinklo kūrimas“ siekiama skatinti konkurencingą Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono verslumą, sukuriant verslui palankią aplinką. Pakruojo rajono savivaldybės administracija projekto įgyvendinimo metu planuoja modernizuoti Pakruojo rajono J. Paukštelio viešąją biblioteką ir dalį savivaldybės patalpų, įsigyti modernios įrangos, kurti ir plėsti elektroninių paslaugų tinklą. Bibliotekoje planuojama įkurti penkias  kompiuterizuotas darbo vietas, įsigyti vaizdo konferencijų įrangą. Taip pat ketinama sukurti vietos verslininkų duomenų bazę, organizuoti jaunimo verslumo mokyklą, vietos verslininkų veiklą pristatančią mugę. Vykusiuose projekto partnerių susitikimuose vieningai sutarta, kad pratinant žmones prie naudojimosi el. paslaugomis svarbiausias vaidmuo tenka bibliotekoms. O kad verslui palankių bibliotekų tinklas sėkmingai veiktų, tai ir Latvijos, ir Lietuvos bibliotekos turi dirbti panašiai, teikti bene vienodas paslaugas. Mąstoma apie galimybę sudaryti Latvijos ir Lietuvos bendradarbiaujančių savivaldybių švenčių kalendorių: verslininkams būtų patogu planuoti savo veiklą, visiems susidomėjusiems – apsilankyti. Ne viena idėja projekto partneriams kilo lankantis Suomijos miestų (Helsinkio, Hamenlinos ir Espo) bibliotekose – savo akimis įsitikinta, kokią reikšmę gali turėti moderni biblioteka ne tik verslui, bet žmogui apskritai.

APIE TAIP MADINGĄ PRIDĖTINĘ PROJEKTŲ VERTĘ

Dviejų nedidelių prie Baltijos jūros gyvenančių tautų žmonės supranta: tik puoselėdami bendrystę, ieškodami kultūrinių sąlyčio taškų bus unikalūs ir tuo įdomūs pasauliui ir sau. Tik švarindami upes ir savo Baltiją bus patrauklūs pasauliui ir sau. Tik tinkamus  socialinius įgūdžius išlavinę žmonės lengviau prisitaikys vis kintančioje visuomenėje, o sėkminga kultūros ir verslo sąjunga lems perspektyvią pasienio regiono ateitį. Taigi pridėtinė projekto vertė akivaizdi – bendraujant gimsta vis naujų idėjų, o bendradarbiaujant jos sėkmingai įgyvendinamos. Be to, projektus rengiantys ir įgyvendinantys specialistai įgyja neįkainojamos patirties.




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios