Archyvas

Nr. 10 (643), 2013-04-11
LAZDIJŲ RAJONE RAMYBĖ IR GROŽIS NEMOKAMI

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Jurgis AMBRAZAS

Rašoma, kad 1560 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui paskyrus sklypą Lazdijai ėmė kurtis trijų kelių sankirtoje. Miestas, kurio herbas – raudoname lauke virš trijų raktų rymantis briedis, plėtojosi jotvingių žemėje. Paplitęs supratimas, kad jotvingis – tas, kuris vingiais joja. Lazdijų vizitinė kortelė – šįmet atidarytas hipodromas, kuriame galima ir vingiais, ir tiesiai jodinėti – nelygu, kokios varžybos rengiamos.

NET LENKIJOJE TOKIO NĖRA

Turizmo infrastruktūra, poilsiavietėmis, kaimo turizmo sodybomis garsėjančios Lazdijų savivaldybės meras Artūras Margelis  apie hipodromą sako: „Mūsų tikslas – pritraukti kuo daugiau turistų.“ Pirmosioms po rekonstrukcijos varžyboms juostelė buvo perkirpta šįmet vasario 16-ąją. „Paminėjome nepriklausomos Lietuvos 95-metį“, – sako meras. Nuo 2009-ųjų vykdomas projektas galutinai bus baigtas kitąmet. Hipodromas modernizuotas maždaug už 4 mln. Lt Europos Sąjungos paramos. Lazdijų savivaldybės indėlis  – apie 420 tūkst. Lt. Lazdijų ir Širvintų hipodromai  – du objektai, kurie atitinka Europos žirgų sporto standartus. „Lenkijoje nėra tokio hipodromo“, – sako Lazdijų meras apie miesto pasididžiavimą.

Hipodrome įrengta dengta 500 vietų žiūrovų tribūna, sportininkų poilsiui skirtos patalpos, teisėjų bokštelis, žirgų laikymo, išlaipinimo vietos, pagalbinės patalpos ir žirgų bėgimo takas su varžybų aikštele. Atvykstantieji „plieno žirgais“ galės statyti automobilius 6 tūkst. kvadratinių metrų aikštelėje. Greta jos – plotai tiems, kurie atvažiuoja nameliuose ant ratų. „Tai yra verslas“, – sako meras A. Margelis ir primena, kad Seimas dar nepriėmė statymų įstatymo, reglamentuojančio lažybas lenktynių metu. „Kokios lenktynės be lažybų?“ – šypsosi meras.

GYVOSIOS ISTORIJOS TAKAI

Rajono savivaldybės įgyvendintą turizmo infrastruktūros plėtros projektą vainikavo Lazdijuose ir Veisiejuose įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai. Jais keliaujant galima aplankyti šalia takų įsikūrusius objektus: Laisvės kovų muziejų, Lazdijų Šv. Onos bažnyčią, Nepriklausomybės paminklą, Lazdijų krašto muziejų. Tarp lankytinų vietų Lazdijuose – Motiejaus Gustaičio kapas, jo memorialinis muziejus. Motiejus Gustaitis (1870–1927) – Romos katalikų dvasininkas, kunigas, poetas, vertėjas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, pedagogas, vienas pirmųjų poetų simbolistų.

Veisiejuose takai atves prie skulptūrų parko „Vaikystės sodas“, Veisiejų miestelio istorinio centro, Veisiejų dvaro parko, Liepų alėjos, esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biusto, Veisiejų krašto muziejų,  vargonininko ir chorvedžio Juozo Neimonto kapo ir paminklo, Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčios ir garsiojo grojančio šviesos fontano. L. Zamenhofas (1859–1917), baigęs medicinos mokslus Varšuvoje, nuo 1885-ųjų apie vienus metus praleido Veisiejuose, kur gyveno jo sesuo. Čia jis iš esmės baigė kurti esperanto kalbą. Kapčiamiesčio senosiose kapinėse palaidota 1831 metų sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė. Rusijos kariuomenei įveikus sukilėlius, kovotojai traukėsi į Lenkiją. Kelyje Emilija Pliaterytė susirgo ir mirė ją priglaudusio Justinavo dvaro savininko Ignaco Ablamovičiaus namuose. Karžygė buvo slapta palaidota Kapčiamiesčio kapinėse.

Įdomus archeologijos paminklas – Vainežerio gynybiniai įtvirtinimai, vadinamoji Okopka. Net ir šiandien tyrinėtojai pateikia kelias jų atsiradimo versijas. Teigiama, kad Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas greičiausiai naudotas dvarininkų XVII–XVIII a., nes netoliese būta Justinavo dvaro. Taip pat minima, kad gynybinis įtvirtinimas yra likęs nuo kariuomenės stovyklos įrengimo laikų, kai buvo kariaujama su švedais. Informaciją apie turizmo galimybes tuose kraštuose teikia Janaslavo kaime įsikūręs Lazdijų turizmo informacijos centras. Vien kaimo turizmo sodybų rajone yra apie 50.

Labai daug turistų čia atvyksta iš Lenkijos. Lazdijų rajonas ir Punsko valsčius Lenkijoje – vienas turistinis regionas. Paklaustas apie įtampas, kurios kartais kyla tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių, Lazdijų savivaldybės meras gūžčioja pečiais. „Mūsų santykiai labai geri“, – sako A. Margelis ir vardija apie dešimtį Lenkijos savivaldybių, su kuriomis Lazdijai palaiko ryšį. Hipodromas ir visa turistinė infrastruktūra lūžta nuo svečių per kasmetinę tradicinę „Pasienio fiestą“. Tarptautinė šventė vyksta birželio pradžioje. Šįmet ji bus 10-oji. Svečius iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos patraukianti fiesta pernai driekėsi per Lazdijus ir Veisiejus. Pramogų pasiūla apėmė gerą muziką, legendų inscenizacijas ir netgi žvejybos malonumus.

KULTŪROS IR DEMOKRATIJOS ŽIDINIAI

Masinė, etninė ir elitinė kultūra gražiai dera Lazdijų kultūros centro renginiuose. Greta anekdotų karalių pasirodymo ir velykinių renginių – Giedriaus Kazimierėno tapybos paroda. Jo paveiksluose pavaizduoti svarbiausi Lietuvos istorijos siužetai – Mindaugo karūnavimas, Žalgirio mūšis, kunigaikščio Algirdo žygiai ir pergalės, kiti svarbūs  įvykiai. Balandžio pradžioje parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Rimantas Jarmalavičius. Jis pasakojo apie Lietuvos karių misiją Afganistane, Goro provincijoje.

Iš puikiai sutvarkyto centro tinklalapio sužinome, kad Kultūros ministerija, įvertinusi šalies kultūros centrų pastarųjų penkerių metų veiklą, geriausiu 2012 metų kultūros centru pripažino kaip tik Lazdijų kultūros centrą. Savivaldybė siekia, kad meninis lavinimas būtų kuo prieinamesnis. Savivaldybės taryba pernai gruodį visiškai atleido nuo 34 Lt mėnesio mokesčio neįgalius ir socialines pašalpas gaunančių šeimų vaikus. Mokestis perpus sumažintas vaikams iš šeimų, kurios augina tris ir daugiau vaikų.

Vienas iš Lazdijų savivaldybės pasiekimų – iš esmės  ES lėšomis įgyvendintas elektroninės demokratijos (e. demokratijos) projektas, kainavęs arti 200 tūkst. Lt. Projektas leido įdiegti interaktyvias paslaugas ir savivaldybės darbo viešinimo priemones. Atnaujintame Lazdijų rajono savivaldybės interneto puslapyje sukurtos ir įdiegtos trys interaktyvios paslaugos: elektroniniai prašymai, elektroninė teisėkūra ir elektroniniai posėdžiai. Įsigyta elektroninio balsavimo sistemos įranga, sukurta posėdžių valdymo sistema. Naujosios galimybės prieinamos ir neįgaliesiems.

Elektroniniai vėjai žadina jaunimo pilietiškumą. Balandžio pradžioje daugiau nei 20 Lazdijų rajono vyresniųjų klasių moksleivių dalyvavo Mokomojo Europos Parlamento sesijoje Lazdijų rajono savivaldybės posėdžių salėje. Su moksleiviais bendravo meras A. Margelis, rajono savivaldybės pareigūnai, tarybos nariai.

ŽEMĖS DRAUGAI

Elektroninės demokratijos patogumais besinaudojantys lazdijiečiai nepamiršta žemės, kuria vaikšto. Kovo pabaigoje jie dalyvavo pasaulinėje akcijoje „Žemės valanda“  – išjungė visus gyvybiškai nebūtinus elektros šaltinius, užgesino šviesas, taip leisdami mūsų planetai Žemei nors trumpai atsikvėpti.  Akcijos dalyviai, Jaunimo centro ir  Lazdijų rajono savivaldybės atstovai užtemusioje Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje iš žvakių sudėliojo Žemės rutulį. Lazdijų rajono savivaldybės meras rimtai samprotauja:  „Kai kas sako, kad nereikalingi draustiniai, saugomos vietos. O kai jų nebeliks, sakys, kad reikia. Užsienyje yra vietų, kur mokama už tylą. Mes galime tylos pasiūlyti – kol kas nemokamai.“




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios