Archyvas

Nr. 11 (644), 2013-04-18
KULTŪROS DIENOS AIDAI

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Balandžio 15-ąją Kultūros diena Lietuvos Respublikos Seimas įteisino 2006 metais. Ši diena glaudžiai susijusi su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Paktas tapo 1954 m. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių saugojimo pagrindu. Hagos konvencijos šalimis narėmis yra 123 šalys, iš jų ir Lietuva. Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose, net nuo neolito laikotarpio. Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame palikime. Trijų sferų ženklas aiškinamas įvairiai – religija, menas ir mokslas kultūros žiede; tiesa, grožis ir teisingumas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; pasaulinis susivienijimas ir kt.

SŽ pateikia rašinius apie tai, kaip ši diena nuaidėjo per savivaldybes, kas pelnė apdovanojimus ir kas kultūros barų darbuotojams kelia nerimą (6, 13 p.).

GERIAUSIŲJŲ KULTŪROS CENTRŲ KETVERTUKE – ŽIEŽMARIAI Ingrida VĖGELYTĖ

Balandžio 15-ąją pasauliui minint Kultūros dieną keturios lietuviškos kultūros buveinės ją pasitiko išdidžiai, su itin pakilia ir  šventiška nuotaika. Mat kultūros ministro Šarūno Biručio kovo 25 d. įsakymu buvo paskelbti ir apdovanoti 2012 metais labiausiai Lietuvos žmonėms nusipelnę kultūros centrai.

Geriausiais Lietuvoje savo kategorijose išrinkti: aukščiausioje – Lazdijų kultūros, pirmoje – Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų etninės kultūros, antroje – Kaišiadorių rajono savivaldybės Žiežmarių kultūros ir trečioje kategorijoje – Plungės rajono savivaldybės Žlibinų kultūros centrai. Kultūros ministerija premijas keturiems geriausiems skyrė įvertinusi „pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką kultūros centrų veiklą puoselėjant etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriant menines programas, plėtojant šviečiamąją ir pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius bei organizuojant profesionalaus meno sklaidą“.

Balandžio 12-osios vakarą „Savivaldybių žinios“ lankėsi Žiežmarių kultūros centre, kur visa rajono bendruomenė, nuo vietos klebono, gimnazijos studenčių ir maltiečių iki vaikų darželio, bibliotekos ir globos namų atstovų, rinkosi pažymėti šį garbingą, sunkiu ir nuoširdžiu darbu pelnytą apdovanojimą. Beregint sausakimšai užsipildžius 140 vietų centro salei čia susirinkusiųjų gausa bylojo, kad jis turi ką pasiūlyti ir yra atviras tiek mažiausiems rajono gyventojams, tiek ir solidiems vietos senjorams, yra mėgstamas ir lankomas.

Žiežmarių kultūros centre veikia 19 meno kolektyvų, būrelių ir studijų, kasmet pritraukiančių apie pustrečio šimto dalyvių. Į centro organizuojamas parodas, koncertus, susitikimus su iškiliomis kultūros asmenybėmis, nacionalinės premijos laureatais, edukacinius ir tradicinius renginius, amatų popietes ir valstybinių švenčių minėjimus vien pernai pavyko sukviesti apie 7,6 tūkst. lankytojų.

Apdovanojimą Žiežmarių kultūros centro direktorei Irenai Skurvydienei įteikė vertinimo komisijos nariai Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė, Lietuvos liaudies kultūros centro Regionų kultūros informacijos poskyrio vadovė Inga Kriščiūnienė ir Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Apdovanojimo diplomą įteikdama J. Lisevičiūtė sakė, kad dar 2011 metų pabaigoje komisijos nariai, apsilankę Žiežmarių kultūros centre,  patyrė daug teigiamų emocijų ir sužinojo daug gražių dalykų apie Žiežmarių kultūrinį gyvenimą, kuo čia gyvena bendruomenė: „2012-ieji metai šiam centrui buvo tikrai derlingi. Tikrai įsitikinome, kad jūsų bendruomenės kultūrinis gyvenimas vertas pagarbos ir dėmesio.“

Negailėjo centrui gerų žodžių ir Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius S. Liausa. Jis tvirtino, kad nedaug yra tokių specialybių, kai žmogui smagiau duoti nei gauti. „Tokios specialybės atstovus matote ir šioje scenoje. Tai žmonės, kuriems visada yra didelis rūpestis ir noras suburti žmones ir atiduoti jiems visa, ką turi geriausio – savo talentą, kūrybos vaisius. Ir tai traukia žmones. Šiandien pilna salė įrodo, kad šis kolektyvas yra vienas geriausių, savo darbu, sugebėjimais, iš didelio noro darantis didelius darbus. Vienas  gražiausių Žiežmarių kultūros centro bruožų yra tai, kad jie viską daro aukščiausiu lygiu, ir tai yra didelis ir svarbus pasiekimas“, – sakė S. Liausa, tvirtindamas, kad didžiuosiuose miestuose galima daugiau rasti provincijos, nei tokiuose miesteliuose kaip Žiežmariai.

Vakaro nuotaika buvo sukurta iš gėlių, ovacijų, nuoširdžių centro kolektyvų dainų ir dovanų. Labiausiai jaudinanti buvo globos namų vadovo atnešta dovana – angelo stovylėlė. Aklais pirštais nulipdyta, su didžiulėmis, trokštančiomis, bet negalinčiomis regėti angelo akiduobėmis ir lipdžiusiojo šiltų pirštų įspaudais, ji žavėjo savo išskleistais, iš matinio stiklo sukurtais skaidriais sparnais, kurie lyg metafora atliepė Žiežmarių, kaip ir kitų kultūros židinių, skleidžiamą polėkio galią. Galėjimą būti žmogumi. Būti kartu su žmonėmis.

Bepigu Žiežmarių kultūros centrui, kai jo užnugaryje stovi toks žmogus, kaip Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Romualdas Urmilevičius. „Didžiausią pagarbą kultūros darbuotojams jaučiu dėl to, kad jie daug ką daro ne dėl atlyginimo ir didelių pinigų, bet iš idėjos.  Kai reikia mažinti biudžetą, mažinti finansavimą kultūrai, nekyla ranka, stengiuosi, kad ji dėl to kuo mažiau nukentėtų. Pažiūrėkite per LTV transliuojamą „Panoramą“: pirmiausia rodomi politikos, ekonomikos ir užsienio reikalai. Tik po to, lyg tarp kita ko – sportas, kultūra ir orai. Tai ir valstybėje yra toks požiūris į kultūrą. Mano galva, kalbant apie prioritetus, kultūra turėtų stovėti aukščiau“,  – teigė meras R. Urmilevičius, griebęs armoniką ir dar su trimis kolegomis ėmęsis griežti. Savo mažo miestelio žmonėms...




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios