Archyvas

Nr. 12 (645), 2013-04-25
„MŪSŲ SIEKIS – TIEKTI PIGIAUSIĄ ŠILUMĄ“

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Aldona SKAISGIRYTĖ

Taip sako Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius

Pasak Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus, didžioji dalis politikų, dalyvavusių prieš dvejus metus vykusiuose rinkimuose į savivaldybės tarybą, savo programoje kaip vieną pagrindinių iššūkių ir pažadų gyventojams deklaravo – nedidinti šilumos kainų.

Rajono savivaldybė patvirtino šilumos ūkio strategiją, kurioje nubrėžė tris aiškias kryptis. Viena jų –daugiabučių namų atnaujinimas. Antras žingsnis – susidėvėjusių trasų keitimas  keičiant trasų diametrus. Trečias žingsnis, sako meras, tai šilumos gamybos keitimas – pereinant nuo dujų prie biokuro.

Kodėl tai svarbu? Kodėl po ilgo laiko vis dėlto pereiname nuo dujų prie biokuro, statome naujus katilus? Balandžio 5 d. Girelės katilinėje pradėjo veikti 10 megavatų biokuro katilas, kurio vertė 10,6 mln. Lt. Iš jų 4,1 mln. Lt skyrė ES struktūriniai fondai, likusiai daliai akcinė bendrovė Jonavos šilumos tinklai paėmė iš banko paskolą.

„Šiandien mes galime džiaugtis: biokuro katilas gamina šilumą, kuri pateikiama mūsų centralizuotos šilumos vartotojams. Biokuro katilas veikia su kondensaciniu ekonomaizeriu. Kas yra tas kondensacinis ekonomaizeris? Lietuviškai išvertus – iš katilo išeinantys karšti dūmai sušildo vandenį. Šiluma atsiranda ne tik iš paties degimo proceso, bet ji išgaunama ir iš šalutinio produkto – dūmų. Iš kamino išrūkstantis dūmas jau yra šaltas“, – šiuolaikinių pažangių technologijų privalumus ir galimybes paprastais žodžiais aiškino naujovių ir pažangos šalininkas, vienas jauniausių ir perspektyviausių šalies rajono vadovų – Jonavos meras M. Sinkevičius.

Šie du įrenginiai – 10 megavatų galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas ir 5 megavatų galios kondensacinis ekonomaizeris leidžia pagaminti 45 proc. visos reikalingos šilumos žiemą. Vasarą minėto katilo užtenka 100 proc. Katilinė nenustoja veikti ir vasarą – aprūpina gyventojus karštu vandeniu.

Pastačius pirmąjį biokuro katilą, darbas  tik pradedamas. „Aš raginu šilumos įmonės vadovus kaip įmanoma greičiau, norėčiau iki ateinančio šildymo, pastatyti dar du biokuro katilus po 5 megavatus. Tuomet su įrenginiais, kuriuos jau pastatėme ir kuriuos pastatytume, būtų pagaminama nuo 80 iki 90 proc. šiluminės energijos, reikalingos žiemą“, – ambicingais planais dalijosi rajono vadovas, ne veltui turintis rinkodaros ir vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį, įgytą ISM Ekonomikos ir vadybos universitete.

Pasak pašnekovo, jau vyksta  skaičiavimai dėl kainos pasikeitimo. „Kažko žadėti nenorėčiau, bet kaina turėtų keistis į gyventojams palankią pusę. Viliuosi, kad pastačius dar du planuojamus biokuro katilus Jonava turėtų papulti į pirmą dešimtuką rajonų, gaminančių pigiausią šilumą“, – sakė meras. Jonavos rajono savivaldybė lygiagrečiai teiks paraišką dėl vienos šilumos trasos atnaujinimo. Darbų vertė planuojama apie 3 mln. Lt. „Savaime aišku, kad tai reikalauja nemažų investicijų, bet galiu garantuoti, kad investicijos į šilumos ūkį tikrai atsipirks“, – prisiimdamas visą atsakomybę kalbėjo, be vadybos ir verslo administravimo, dar ir teisės studijas baigęs  meras.

Pasak M. Sinkevičiaus, esame atviri ir nepriklausomiems šilumos tiekėjams. Prieš pusmetį tokie veržėsi į Jonavą statyti savo biokuro katilą. Bet dažnas iš jų veržėsi su sąlyga, jei Jonavos šilumos tinklai nestatys. Čia galėjo atsitikti į Kauno atvejį panašus dalykas: verslininkai pastato katilus, bet šiluma visiškai neatpinga, nes jie tik simboliškai sumažina valstybinio šilumos tiekėjo kainą, nors galėtų ir daug daugiau. Toks projektas jiems atsiperka greitai.

„Verslas niekuomet nebuvo orientuotas į visuomenę, verslas visada siekia didžiausio pelno. Todėl abejoju,  ar nepriklausomi šilumos tiekėjai veršis į Jonavą. Jie supranta, kad kaina keisis į gyventojams palankesnę pusę, o tai jiems tiesiog neapsimoka“, – sakė pašnekovas. Biokuro katilą aptarnauja keturi darbuotojai. Suprantama, paprasčiau ir patogiau yra kūrenti dujomis: atsukai čiaupą – dujos dega, jos neturi nei pelenų, nei kitokių atliekų ir beveik nereikalauja priežiūros. Biokuro katilas reikalauja daugiau priežiūros. Deginant medienos atliekas, lieka pelenų, visokio šlako, ir visa tai reikia tinkamai sutvarkyti. „Bet galima objektyviai pasakyti: pagal šiandien egzistuojančias biokuro kainas pagaminti tą patį šilumos kiekį, palyginti su dujomis, yra perpus pigiau. O kaip kainos keisis, sunku pasakyti. Biokuro kaina taip pat svyruoja“, – buvo atviras rajono vadovas.

Meras apgailestavo, kad nepavyko susitarti dėl perteklinės šilumos tiekimo Jonavai iš akcinės bendrovės „Achema“. Tai būtų buvęs ypatingai naudingas miestui variantas. O nepavyko dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pozicijos, nes tai yra valstybės reguliuojama sritis. „Prie projekto sugaišta  treji–ketveri metai. Lygiagrečiai nieko nedarėme, nemąstėme apie alternatyvą. Nepagalvojome apie tai, kad  projektas gali nepasiekti tikslo. Mes daug laiko išeikvojome  tardamiesi su „Achema“, ir tai baigėsi niekuo. Tada buvome priversti skubiai persiorientuoti į alternatyvą  – biokurą, – sakė rajono meras M. Sinkevičius.




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios