Archyvas

Nr. 16 (649), 2013-05-30
SAVANORIŠKAI PRIEVARTINĖ PERTVARKA

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Arūnas BRAZAUSKAS

Gegužės 13-ąją Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje Energetikos ministerija pristatė šilumos ūkio pertvarkos gaires.

Įprasta, kad valdžios iniciatyvos energetikos srityje siejamos su ženkliu kainų mažėjimu. Tiksliau, viešieji ryšiai tvarkomi taip, kad prie pertvarkos žadamas ir „saldainis“ – šiuo atveju šildymo kainų sumažėjimas 25 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius pertvarkos gaires braižė ryžtingai: „Mes siūlome kogeneraciją – šilumos ir elektros energijos efektyvią gamybą vienu metu. Tai galimybė vietoje brangių dujų plačiau panaudoti pigesnį biokurą. Tokiu atveju šilumos kaina būtų reguliuojama, o elektros kaina atitiktų rinkos kainą. Atsižvelgus į biokuro plėtros programą bus parengtas Nacionalinis kompleksinis šilumos ūkio planas. Visose savivaldybėse bus nustatytos aiškios plėtros kryptys, o planai bus įgyvendinami iš naujos 2014–2020 m. ES paramos perspektyvos. Sieksime didesnės ES paramos dalies energetikai. ES lėšos bus investuojamos, o ne dalijamos tarsi pagal kalėdinį sąrašą.“

Tačiau gairės tuo ir skiriasi nuo plano, kad tai tik punktyrinė linija su dideliais tarpais tarp brūkšnių.

Vyriausybės tinklalapyje, kur gairės pristatomos, teigiama, kad dabartinė teisinio reguliavimo aplinka nesudaro prielaidų šilumos kainoms mažėti: termofikacinės elektrinės, gaunančios už elektros gamybą joms mokamą viešuosius interesus atitinkantį paslaugų mokestį VIAP (apie 200 mln. Lt per metus), nėra suinteresuotos įrengimų atnaujinimu.

Ten pat rašoma: „Vyriausybė teisės aktuose įtvirtins sąžiningos, teisingos konkurencijos tarp šilumos gamintojų sąlygas, pakeis esamą biokuro kogeneracijos rėmimo schemą, tobulins prekybos biokuru modelį. Reikia įstatymu nustatyti privalomą šilumos gamybos kainodarą nepriklausomiems šilumos gamintojams, gavusiems ES paramą.“

Dėstant visa tai suprantamiau, gairėmis grindžiamą ekonominį modelį galima apibūdinti taip: kogeneracija – t. y. šilumos ir elektros gamyba bus rinkos ir nerinkos mišinys. Elektros gamyba nebus dotuojama per VIAP, elektra parduodama rinkoje, tačiau nepriklausomiems šilumos gamintojams bus nustatyta privaloma kainodara (įdomus žodžių „privaloma“ ir „nepriklausomas“ derinys).

Iš to, kas iki šiol paskelbta, matyti, kad Vyriausybė kol kas apsisprendė tik dėl principų. Visa kita „pamatysime skrydžio metu“.

Į valdžios planus kol kas reaguojama blaiviai ir atsargiai. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas viešai yra sakęs: „Tai, kad ši­lu­mos ūky­je pla­nuo­ja­mos pert­var­kos, ge­rai. Tik ne­ži­nau, kiek sa­vi­val­dy­bių iš šešiasdešimties ga­lės už­si­krau­ti to­kią naš­tą. Sko­li­ni­mo­si li­mi­tai ko­ne vi­so­se jų yra be­veik iš­nau­do­ti. Vie­nin­te­lė iš­ei­tis bū­tų pri­trauk­ti pri­va­čių in­ves­tuo­to­jų, bet Lie­tu­vo­je šis klau­si­mas svars­to­mas la­bai įdo­miai: per­leis­ti pri­va­ti­nin­kams at­lie­kų tvar­ky­mą, van­dens tie­ki­mą la­bai ge­rai, o iš­nuo­mo­ti ši­lu­mos ūkį – la­bai blo­gai.“

Prie to reikia pridurti, kad labai blogai gali būti pačiam investuotojui – juk elektra nebus dotuojama, o šilumos kainos bus reguliuojamos. Valdžia nurodė kryptį – ketvirčiu mažesnės gyventojų išlaidos šilumai. Klausimas – ar labai jau didelis privačių investicijų į šią sritį patrauklumas?

Tarsi nujaučiant, kad savivaldybės pinigų neturės, o privatininkai investuoti nenorės, Vyriausybės gairėse įkalta esminė ekonominė „vinis“: „Savivaldybės gaus iki 50 proc. reikalingų investicijų iš ES paramos. Jos turės pasirinkimą: pačios bendrai finansuos likusią reikalingų lėšų dalį arba galės skelbti konkursą bendrajam finansavimui pritraukti privatų kapitalą, arba jos gaus valstybės paskirtą vystytoją tuo atveju, jeigu pačios negalės užtikrinti finansavimo ar neįvyks konkursas.“

Valstybės paskirtas vystytojas kaip ir valstybės paskirtas advokatas – kas gi tam prieštaraus, jeigu nėra pinigų? Bet vystytojas juk nedirbs veltui. Pagal bendrojo finansavimo schemą jam mokės valstybė, nes 50 proc. jau dengiama iš ES fondų.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius tikina, kad pertvarka gali kainuoti nuo 1,0 iki 1,5 mlrd. Lt. Šiokį tokį įtarimą kelia, kad vertinimo ribos skiriasi daugiau nei 30 proc. Tai rodo, kad rimtų skaičiavimų nėra. Vyriausybė to ir neslepia: pats Premjeras sakė, kad  Nacionalinis kompleksinis šilumos ūkio planas dar tik bus parengtas ir aiškios plėtros kryptys visoms savivaldybėms dar tik bus nustatytos.

Darant tokius skaičiavimus negalima atmesti blogiausio varianto: daugumai savivaldybių Vyriausybė turės paskirti vystytoją.

 




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios