Archyvas

Nr. 18 (651), 2013-06-13
Apie gyvenimą didžiausiuose lietuvos miestuose

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

LABIAUSIAI VARGSTA PANEVĖŽIEČIAI, GERIAUSIA NAMŲ ŪKIŲ PADĖTIS – KLAIPĖDOJE

Apskaičiavus penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – Vargo rodiklį paaiškėjo, kad prasčiausia socialinė ir ekonominė padėtis turėtų būti Panevėžyje, teigiama SEB banko ekspertų parengtoje šių metų šalies didžiųjų miestų namų ūkių finansų apžvalgoje. Pasaulinėje praktikoje plačiai naudojamas Vargo rodiklis (angl. Misery index) apskaičiuojamas sudedant metinės infliacijos ir nedarbo rodiklius. Remiantis šiuo indeksu šiek tiek geriau nei Panevėžyje namų ūkių padėtis atrodo Kaune, toliau rikiuojasi Vilnius ir Šiauliai, o geriausia padėtis – Klaipėdoje. „Kadangi metinė infliacija visuose miestuose labai panaši, skirtumus labiausiai lemia padėtis darbo rinkoje, o ji yra glaudžiai susijusi su demografine padėtimi, emigracija ir pajamomis regione“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

DEMOGRAFINĖ PADĖTIS LEMIA PERKAMĄJĄ GALIĄ IR VARTOJIMO AUGIMĄ

Pasak ekspertės, demografinė padėtis lemia ir gyventojų pajamų dydį, ir perkamąją galią. „Priešpensinio amžiaus žmonėms, neturintiems darbo, sunku jį rasti, todėl tenka ilgą laiką verstis iš mažų pajamų, o pensinio amžiaus žmonių pajamos taip pat nėra didelės. Todėl vyresnio amžiaus žmonių perkamoji galia yra mažesnė. Be to, iš socialinių išmokų ar pensijų gyvenantys namų ūkiai tokių pajamų dydžiui įtakos daryti nebegali, todėl jie labiau linkę riboti vartojimo išlaidas ir labiau linkę kaupti santaupas“, – sako SEB banko ekspertė. Tyrimas parodė, kad didžiausias vyresnių nei 60 m. ir 20–60 m. gyventojų santykis (45,1 proc.) yra Panevėžyje. Vienam gyventojui tenkančios pajamos (apskaičiuota darbo užmokesčio, pensijų, kitų socialinių išmokų sumos dalis, tenkanti vienam gyventojui) čia taip pat yra mažiausios (615 litų). Panevėžys išsiskiria didžiausiu nedarbu (darbo biržos duomenimis, registruotas bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis balandžio pabaigoje siekė 11,7 proc.).

EMIGRACIJA GERINA NEDARBO STATISTIKĄ, BET BLOGINA EKONOMINES PERSPEKTYVAS

Svarbus veiksnys ekonominės ir socialinės padėties priežasčių bei pasekmių grandinėje yra emigracija. Per 2008–2012 m. didžiausią gyventojų dalį tarp didžiųjų miestų prarado Šiauliai (7,7 proc.). „Mažos darbo pajamos Šiaulių mieste (vidutinis darbo užmokestis po mokesčių 2012 m. ketvirtą ketvirtį buvo 1 510 Lt) yra ir didelės emigracijos priežastis, ir pasekmė“, – sako J. Varanauskienė. Pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausi emigracijos srautai buvo iš Klaipėdos, kur, remiantis Vargo rodikliu, situacija turėtų būti geriausia. „Viena vertus, emigracija gerina vidaus rinkos padėtį dėl mažesnio nedarbo (jei emigruoja bedarbiai) bei gaunamų perlaidų iš užsienio. Kita vertus, emigracija smukdo prekių ir paslaugų paklausą, dėl to sukuriama mažiau darbo vietų, blogėja demografinė padėtis, darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, stabdomas ūkio augimas.

DIDŽIAUSIA ATSKIRTIS – VILNIUJE

Pasak ekspertės, didesnis vidutinių pajamų (vidutinio darbo užmokesčio, vidutinės pensijos) dydis nebūtinai rodo didesnę visų gyventojų gerovę. „Turtingiausiųjų atotrūkiui nuo kitų gyventojų įvertinti pasirinkome palyginti brangaus būsto (esančio prestižiniame rajone) kvadratinio metro kainos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį. 2012 m. pabaigoje Vilniuje šis santykis buvo didžiausias (4 kartai), toliau rikiavosi Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ir Šiauliai“, – sako J. Varanauskienė.

 




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios