Archyvas

Nr. 19 (652), 2013-06-20
APIE SAVIVALDYBIŲ SKOLAS

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Pastaruoju metu vis dažniau minimos savivaldybių skolos. Lietuvos bankas savivaldybių skolinimosi augimą įvardijo kaip iššūkį Lietuvos finansų sistemai. Daugelis klausia – ką tai reiškia?

Savivaldybių skolos yra trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikes paskolas savivaldybės gali imti laikinam apyvartinių lėšų trūkumui padengti ir privalo grąžinti iki tų pačių metų pabaigos. Ilgalaikės paskolos – savivaldybių pasiskolintos lėšos investicijų projektams finansuoti. Šios skolos ne tik apskaitomos kaip savivaldybių biudžetų deficitas, bet ir įskaičiuojamos į Lietuvos viešųjų finansų deficitą ir valstybės skolą.

Lietuvos teisės aktai gana griežtai reglamentuoja savivaldybių skolinimąsi. Kiekvienais metais Seimas, tvirtindamas savivaldybių biudžetus, nustato ir jų skolinimosi limitus. Pavyzdžiui, 2013 m. 59 savivaldybių (išskyrus Vilniaus m., kuriam yra padidinti skolinimosi limitai) įsiskolinimai kredito įstaigoms negali viršyti 75 proc. nuo vadinamųjų savarankiškų pajamų, kurios vidutiniškai sudaro kiek daugiau nei pusę visų savivaldybių biudžetų pajamų. Tai reiškia, kad 59 savivaldybių paimtos iš bankų paskolos negali viršyti maždaug 38 proc. savivaldybių visų planuojamų pajamų 2013 metams. Absoliuti dauguma ilgalaikių paskolų imama Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijų projektams savivaldybėse bendrai finansuoti. Iš esmės savivaldybės, pasiskolindamos lėšas iš bankų, sumoka valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokestį, kurio ES nefinansuoja iš struktūrinės paramos lėšų.

Yra ir dar vienas griežtas savivaldybių skolinimąsi ribojantis limitas. 59 savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 45 proc. patvirtintų 2013 m. savivaldybės biudžeto savarankiškų pajamų, neturi teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės (Norvegijos, Šveicarijos) finansinės paramos lėšų. Dėl tokio griežto skolinimosi galimybių apribojimo jau 25 savivaldybės  š. m. balandžio 1 d. neteko teisės skolintis savo (ne ES) lėšomis finansuojamiems investicijų projektams įgyvendinti. Todėl neturėtų stebinti padėtis, kai savivaldybė, įgyvendindama Europos Sąjungos lėšomis remiamą energijos veiksmingesnio naudojimo projektą, pakeis langus viešosios paskirties pastate, tačiau paliks apdaužytas ir nedažytas sienas. Kurioziška situacija: tokie darbai ir išlaidos nepripažįstami tinkamais finansuoti ES struktūrinės paramos lėšomis, o savivaldybės neturi teisės jų pasiskolinti.

Kokios priežastys verčia savivaldybes skolintis?

Pagrindinė priežastis – savivaldybių savarankiškų pajamų mažėjimas pastaruosius penkerius metus.  2008–2009 m. savivaldybių pajamų dalis nacionaliniame biudžete sudarė 13,04 ir 15,43 proc., o 2012–2013 m. ji sumažėjo iki 10,84 ir 11,19 proc., nors savivaldybių atliekamų funkcijų apimtis ir lėšų poreikis joms įgyvendinti išaugo.

LSA ne kartą kreipėsi į centrinę valdžią, kad gyventojų pajamų mokestis būtų teisingai pasidalytas tarp valstybės ir savivaldybių atsižvelgiant į ekonomikos augimą ar mažėjimą, tačiau pradelsti kreditiniai įsiskolinimai rodo, kad kol kas to nėra. 2013 m. balandžio 30 d. savivaldybių skolos verslo subjektams ir savo įmonėms už prekes ir paslaugas sudarė  336,8 mln. Lt (nuo metų pradžios padidėjo 13 proc.), o valstybės valdymo institucijų – tik 0,9 mln. Lt. „Kai atėjo sunkmetis, Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nurėžė maždaug 30 proc. lėšų, skirtų savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms – komunaliniams reikalams, miestams tvarkyti, projektams finansuoti, o tai sudaro pusę visų išlaidų. Kaip pragyvensime, tuomet nebuvo paklausta. Tai tas pat, kaip žmogui mokėti kelis kartus mažiau, nei reikia pragyventi, ir dar stebėtis, kad jis, nenorėdamas mirti iš bado, skolinasi. Per pastaruosius penkerius metus lėšos savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms buvo arba dar mažinamos, arba geriausiu atveju paliekama bado dieta. O valstybės įstaigų biudžetas augo, todėl jos, skirtingai nei savivaldybės, ir nėra įsiskolinusios. Pavojų kelia ne savivaldybių veiksmai, o valstybės įstaigų įsivaizdavimas, kad savivalda gali gyventi bado dietos sąlygomis,“ –  viešai spaudoje savo poziciją yra išdėstęs  LSA prezidentas R. Malinauskas.

LSA prezidento Ričardo  Malinausko nuomone, savivaldybių finansinė būklė pagerės ir skolos sumažės  tik tada, kai Seimas ir Vyriausybė pakeis savivaldybių biudžetų pajamų formavimą reglamentuojančius įstatymus ir leis augti savivaldybių planuojamoms (prognozuojamoms) savarankiškoms pajamoms.

 




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios