Archyvas

Nr. 21 (654), 2013-07-11
ISTORIJOS JUBILIEJAI AKADEMIJOJE

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Rytas TAMAŠAUSKAS

Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje, susiklosčiusi tradicija  Valstybės  dieną parke susiburti prie Klaipėdos vadavimo paminklo. Akademijos kultūros centras pakvietė gyventojus liepos 6-ąją paminėti Mindaugo karūnavimo 760 metų ir Klaipėdos įvykių 90 metų sukaktis, su pasaulio lietuviais giedoti ,,Tautišką giesmę“. Beje, Seimas 2013-uosius paskelbė Klaipėdos krašto – istorinės Lietuvos teritorijos – metais.

Klaipėdos įvykių sūkuryje

Kodėl būtent Akademijos visuomenė kaskart sugrįžta prie Klaipėdos 1923-iųjų sausio įvykių? 1919 m. rudenį Dotnuvos žemės ūkio mokykloje susitelkė gausiai patriotiškai nusiteikę jaunuoliai, kurie kaip Lietuvos šaulių sąjungos nariai buvo nepriklausomybės kovų dalyviai. Dotnuvos žemės ūkio technikumo 70 moksleivių – šauliai ir savanoriai – dalyvavo ginkluotoje Klaipėdos akcijoje (įprastai vadinama Klaipėdos sukilimu) prieš Prancūzijos administraciją ir kariuomenę, kuri po Pirmojo pasaulinio karo Antantės valstybių sprendimu valdė Klaipėdos kraštą. 1923 m. sausio mėn. Lietuvos kariuomenė, šauliai ir savanoriai pasiekė ginkluotą pergalę, lietuvių pajėgos kontroliavo Klaipėdą ir kraštą. Klaipėdoje paminėję Vasario 16-ąją ir sulaukę Antantės šalių deklaracijos, kad Lietuva teisiškai valdys Klaipėdos kraštą, sugrįžę technikumo jaunuoliai vienoje Akademijos parko dalyje pastatė akmens paminklą, aplink jį kiekvienas dalyvis ir žygio vadovas dėstytojas Viktoras Ruokis pasodino po uosiuką. Vietoje, kuri buvo pavadinta Šaulių aikštele, pusračiu ne vieną dešimtmetį augo 71 medelis, šiandien liko 14 uosių.

Atminties tradicijos

XX a. tarpukariu žemės ūkio mokyklų auklėtiniai, pedagogai, mokslo įstaigų darbuotojai, kiti Akademijos sodybos gyventojai prie Nežinomojo kareivio kapo, Klaipėdos paminklo ir Vilniaus ąžuolo rinkdavosi Vasario 16-ąją ir Spalio 9-ąją (Vilniaus dieną). Prie Klaipėdos paminklo šauliai sausio 15-ąją paminėdavo Klaipėdos ,,atvadavimo“ dieną, paminklą aplankydavo valstybės vadovai, garbingi svečiai, ekskursijos. Atgimusios Lietuvos metais Šaulių aikštelė ir paminklas yra viena susibūrimo vietų per Valstybės dienas ir tautos šventes. Istorinės sukakties šventei vadovavo Akademijos kultūros centro direktorė Silvinija Žemaitienė. Centro etnografinis ansamblis ,,Seklyčia“  šventę įprasmino lietuvių liaudies karinėmis istorinėmis dainomis. Prie paminklo buvo uždegtos atminimo žvakutės, šaulių uosiai papuošti Lietuvos ir Mažosios Lietuvos (jos dalis buvo Klaipėdos kraštas) vėliavų spalvų juostelėmis.

Kaip aktualinta istorija

Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys kalbėjo apie istorines aplinkybes ir 1919–1923 m. laisvės kovas Kėdainių krašte. Centrinę Lietuvą turėjusios ginti Lietuvos kariuomenės dalys kūrėsi Kėdainių ir Panevėžio apskrityse. Raudonajai armijai artėjant Lietuvos vidurio link, kariniai junginiai susitelkė Kėdainiuose. Saugant valstybingumą buvo svarbios 1919 m. žiemos kovos dėl Kėdainių ir Šėtos, sulaikant bolševikų judėjimą Kauno link. Su bolševikais kariavo tiek vokiečiai, tiek lietuvių partizanai. Dalis partizanų tapo reguliariosios Lietuvos kariuomenės nariais. Priminta karinė situacija Kėdainių apskrityje kariaujant su bermontininkais ir Lenkija, vardyti Kėdainių krašto asmenys, įrašyti į laisvės kovų istoriją. Kaip Dotnuvos žemės ūkio technikumo šauliai ginklu gynė Lietuvą nuo svetimųjų, aptarė dr. Apolonija Zimkuvienė. 1920 m. žemės ūkio mokyklos mokiniai dalyvavo žygyje sulaikant ties Kėdainiais pro Širvintų ir Giedraičių frontą prasibrovusius lenkų raitelius. 1923 m. technikumo šauliai, vadovaujami dėstytojo Viktoro Ruokio, išėjo vaduoti Klaipėdos. Akademijos sodyboje technikumo mokiniai buvo pirmieji saviveiklininkai, sportininkai, kraštotyrininkai, krašto švietėjai, apylinkėse skleidę lietuvybės dvasią. Mokslininkė pranešimą papildė Klaipėdos sukilimo dalyvio Juozo Zabielavičiaus atsiminimais.

Klaipėdos paminklo atsiradimo istoriją ir jo svarbą Akademijos sodyboje priminė kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas. Karinėje akcijoje už Klaipėdos kraštą dalyvavo ne tik Dotnuvos technikumo šauliai, bet ir Kėdainių miesto, Surviliškio, Krakių ir Gudžiūnų valsčių šauliai ir savanoriai. Susirinkusiųjų vardu prie Klaipėdos paminklo gėlių  padėjo Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Giedrė Dabkevičienė. Ji – Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjo, Žemės ūkio akademijos lektoriaus Vlado Pūtvio-Putvinskio proanūkė – pasidalijo istorinėmis įžvalgomis apie Lietuvos šaulių sąjungos kūrimo peripetijas, šeimos pasakojimais paliudijo, kaip buvo puoselėjama lietuvybė, kaip dėl to dalis gentainių atsiribojo nuo prosenelių, kaip jų dvaruose telkėsi lietuvių inteligentai kultūrinei veiklai. Akademijoje pagerbtas reikšmingas valstybės istorijoje įvykis, karta, ginklu dalyvavusi nepriklausomybės kovose, budėjusi prie valstybingumo ištakų ir pasiaukojusi Lietuvai. Šalies gyventojai Akademijos parke aplanko Klaipėdos paminklą, kuris prieš 24-erius metus buvo restauruotas vietinių entuziastų ir institucijų pajėgomis. Šiandien paminklui ir jo aplinkai sutvarkyti reikėtų rimtesnės  pagalbos.




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios