Archyvas

Nr. 23 (656), 2013-08-29
KULTŪROS SAVIVALDOS KOLEGIJAI – 20

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Vasaros pabaiga asociacijai „Kultūros savivaldos kolegija“, vienijančiai aktyviausius savivaldybių administracijose  dirbančius kultūros skyrių vadovus, dovanojo 20-ąjį jubiliejų. Vyko aktyvios diskusijos, kaip  jis bus paminėtas, apie ką bus kalbama. „O kalbėjome apie kultūros vadybininką, žmogų, valstybės tarnautoją, kurio kasdienis darbas galbūt ir nepastebimas, bet labai svarbus. Ir tokių žmonių, tarsi švyturių, yra daugelyje savivaldybių. Tai pamatėme ir renginio, skirto asociacijos 20-mečiui, metu, – redakcijai sakė asociacijos kanclerė  Vilma Griškevičienė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja. – Šventėme jį netradiciškai, susitelkę į bendraminčių būrį, kuris geba pasidžiaugti pasiekimais ir savo partneriais, pamatyti savo kolegų darbus, dalyvauti „protų mūšyje“ ir linksmai parungtyniauti dainomis su marių Bangpūčio“.

IŠBANDYTI  NAUJI  KVALIFIKACIJOS  KĖLIMO  BŪDAI

Šiandieninis kultūros darbuotojas turi išsiugdyti visapusiškas kompetencijas, susijusias su kultūra ir kultūros vadyba. Tai nelengva užduotis, ypač kai pasikeitė kultūros darbuotojų tobulinimosi  sistema. Dabartinė siekiamybė – kad kvalifikacijos kėlimo procesas užtikrintų dermę tarp individualių kultūros darbuotojų ir kultūros įstaigos poreikių, taip pat atitiktų kultūros politikos strateginius tikslus ir uždavinius. Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“ taip pat neliko nuošalyje pasikeitus sistemai. Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė sako, kad neabejotinas Kultūros savivaldos kolegijos vaidmuo formuojant Lietuvos kultūros politiką – nuo 1993 m. dalyvauta visuose svarbiausiuose kultūros proceso etapuose ir darbuose. Ginčijantis, aistringai ieškant inovatyvių sprendimų, regis, iš nieko lipdant naują kultūros savivaldybėse ir valstybėje modelį. Šiame kūrybingame vyksme tobulėjo kiekvienas jo dalyvis.

Kokybiškai naujas etapas prasidėjo paskelbus kultūros darbuotojų kvalifikacijos pertvarką. Kolegijos kanclerė Vilma Griškevičienė, pasitarusi su valdybos nariais, pasiūlė aktualias temas – 2012 m. vykdytas projektas „Kultūros administravimo modelio tobulinimas, ugdant kultūros administratorių vadybos ir administravimo kompetencijas“. Aktyviai diskutuota, ieškota bendrų sprendimų dalyvaujant teisės specialistams ir praktikams. 2013 m. pasirinkta aktuali tema, prioritetiškai pabrėžta Regionų kultūros plėtros 2010–2020 metų programoje – lyderystė kultūros vadybos administravime. Kultūros administratorius savaime „pasmerktas“ būti lyderiu, gal todėl sėkmė lydėjo vykusiame seminare ir visus įtikino tęsti šiuos mokymus ir kitąmet. Prie kvalifikacijos tobulinimo sėkmės daug prisidėjo projekto vykdytoja – Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnyba ir jos direktorė Judita Blinkevičienė. Naujas iššūkis pateikė ir naujų galimybių. Kaip tik švietimo sistemoje veikiančios ir licenciją rengti mokymus turinčios įstaigos gali tapti stipriomis ir patikimomis partnerėmis, įgyvendinant kvalifikacijos kėlimo projektus regionuose. Šiemet Šilutės rajono pedagogų švietimo pagalbos tarnyba, bendradarbiaudama su Kultūros savivaldos asociacija, parengė paraišką ir organizavo respublikinį seminarą asociacijos nariams, kurį  iš dalies finansavo Kultūros ministerija.

Seminare paliesta aktuali ir auditorijose dar nenagrinėta tema „Lyderystės samprata kultūros vadybos administravime: savybės, gebėjimai ir vertybės“. Seminaro dalyviai aptarė profesinius iššūkius ir kitas aktualias kultūros vadybos sritis. Intelektualaus fitneso klubų asociacijos prezidentas Jurijus Clavas  suteikė vertingų lyderiavimo ir vadovavimo praktinių ir teorinių žinių. Seminaro dalyviai nenoriai skirstėsi po šių paskaitų, o po seminaro vykusiose refleksijose įvardijo, kad tokia tema galėtų būti gvildenama ir toliau.

Lietuvoje kiekviena savivaldybė savarankiškai nustato savo vidaus administracijos struktūrą, todėl kultūros valdymo ir administravimo sistemos nėra unifikuotos. Seminare kalbėta apie pasiteisinusias praktikas, teorinėje dalyje remtasi svarbiausiais Lietuvos kultūros politiką ir viešąjį administravimą reglamentuojančiais dokumentais,   esama kultūros administravimo ir savivaldos padėtimi, užsienio šalių patirtimi, naujausiais strateginio planavimo ir valdymo metodais. Šią seminaro dalį vedė Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotoja Rita Matulionytė ir mokslinė  stažuotoja Eglė Mauricaitė-Mackuvienė, aktualiai ir provokuojamai kultūros administravimo siekius pateikė Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros lektorius doc. Saulius Nefas.  Konstruktyvaus darbo metu suformuota racionalių pasiūlymų, kurių vieni bus pateikti Kultūros ministerijai, kiti aptarti Kultūros savivaldos kolegijos valdyboje ir, tikėtina, taps kitų projektų pagrindu.

20-METIS

Kultūra ir valdymas – nelabai greta tinkantys žodžiai. „Savivalda“ kelia daugiau pasitikėjimo ir demokratijos nuojautos. Gal todėl ir Kultūros savivaldos kolegija – tegu ir iš savivaldybių kultūros administratorių suformuotas darinys – draugiškai ir konstruktyviai svarsto kultūros politikos, vadybos, kasdienio kultūros gyvenimo problemas. Kultūros savivaldos kolegija – dažnai Kultūros ministerijos patarėja, ekspertė regionų kultūros klausimais. Juk savivaldybės kultūros padalinyje kasdienį kultūros pulsą juntantis žmogus gerai žino nuolat kylančias problemas, gali siūlyti jų sprendimo būdus. Kolegija – ir vieta, kur galima pasidalyti mintimis su tą patį dirbančiais, pasidžiaugti sėkme ar pasimokyti iš... svetimų klaidų. Kolegija pasiruošusi sutelkti visus bendraminčius konstruktyviam dialogui,  kad pasiteisintų pastangos apžvelgti visą kultūros lauką ir jo sąsajas su bendrąja valstybės plėtra. Norėtųsi palinkėti, kad Kultūros savivaldos kolegija tvirtėtų ir drąsėtų. Su metais ateinanti patirtis deda pamatus sėkmingiems ir prasmingiems darbams.  

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę tuometinės Kultūros ir švietimo ministerijos vadovai teigiamai vertino kultūros skyrių pastangas pertvarkant kultūros įstaigų infrastruktūrą ir visą kultūrinę veiklą. Jų iniciatyva buvo pasiūlyta rinkti Kultūros savivaldos kolegiją (toliau – Kolegija), kuri analizuotų ir apibendrintų regionų kultūros būklę, rengtų pasiūlymus ministerijai, Vyriausybei, Seimui. Dar didesnį impulsą davė  įvykęs pirmasis Lietuvos kultūros kongresas (kongreso medžiaga išleista leidiniu „Lietuvos kultūros kongresas“). 1993 m. rugsėjo mėnesį respublikinio seminaro Nidoje metu įvyko šalies savivaldybių kultūros skyrių vedėjų konferencija, išrinkusi Kultūros savivaldos kolegiją, kurios sudėtį patvirtino tuometinis ministras Dainius Trinkūnas. Dabar ši kolegija veikia kaip asociacija. Lyderiais ir šio sambūrio vadovais buvo gabūs įvairių savivaldybių kultūros skyrių vedėjai.

Tądien  renginio dalyvius sveikinę kultūros viceministras Darius Mažintas ir Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė sakė, kad „ asociacijos nariai yra puikūs ir talentingi kultūros ministrai savo savivaldybėse, be kurių ministerija būtų ne ministerija. Kad ir kaip karštai diskutuojate, visada randate išeitį. Mums girdėti ir žinoti, kuo gyvena savivaldybės,  yra reikšminga ir svarbu“. Asociacijos 20-mečio proga ministerijos padėkos raštai įteikti būriui savivaldybių kultūros skyrių vadovų. Už nuopelnus įtvirtinant Lietuvos kultūros savivaldą, už pilietinių iniciatyvų įgyvendinimą ir kultūros įvaizdžio stiprinimą regionuose ir savivaldybėse Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir direktorės Romos Žakaitienės padėkos raštais apdovanoti asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ nariai:

Vilma Griškevičienė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja, asociacijos kanclerė, Remigijus Vilys, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas, asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerio pavaduotojas, Algis Petras Krutkevičius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, Regina Svirskienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja, Gintautas Bareikis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas, Artūras Blauzdžiūnas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas.

V. Griškevičienė tądien pastebėjo kiekvieną savo kolegą, pamatė ir įvertino visų partnerių ir bendraminčių pastangas. Pasidžiaugė, kad dirba su puikia  Šilutės rajono savivaldybės vadovų komanda, kuriai vadovauja merė Daiva Žebelienė. Audringais plojimais buvo sutikti  Ina Marčiulionytė, asociacijos bičiulė, 1999–2003 m. Lietuvos kultūros viceministrė, 2003–2010 m. – ambasadorė, Saulius Liausa, Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius, Romas Matulis, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas. O daugiausia emocijų sukėlė įspūdingas ir originalus Šilutės rajono kultūros įstaigų vadovų komandos sveikinimas. Tad iškeltos sėkmingos veiklos burės tegul sutelkia dar didesnį bendraminčių būrį, o palankus vėjas nuteikia reikšmingiems darbams.




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios