Archyvas

Nr. 24 (657), 2013-09-05
SAVIVALDYBININKAI AKTYVIAI DALYVAUJA ES RENGINIUOSE

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programa tapo intensyvesnė rugsėjo pradžioje – Vilniuje vyko keli svarbūs renginiai, prie kurių organizavimo prisidėjo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

PRIORITETAS – EFEKTYVUS ENERGIJOS NAUDOJIMAS

Rugsėjo 2 d. į posėdį susirinko ES Regionų komiteto Aplinkos apsaugos komisija – pirmą kartą Vilniuje. Svarstyta apie Europos plastiko atliekų, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, žaliosios Europos infrastruktūros apsaugą ir kapitalo panaudojimą tokiai apsaugai, Europos kosmoso pramonės politikos ateitį. Posėdyje, kuriame dalyvavo daugiau nei aštuonios dešimtys vietos ir regionų valdžių atstovų iš visų 28 ES valstybių narių, Lietuvai atstovavo Alytaus r. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė Daiva Matonienė, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys Audrius Bielskus. Tą pačią dieną ES Regionų komitetas Vilniuje surengė konferenciją  „Vietos plėtros perspektyvos siekiant tvaraus energetikos sektoriaus – strategija „Europa 2020“ ir ne tik“. Konferencijos tikslas – prisidėti prie ES strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Renginiu siekiama visuomenei plačiau pristatyti iššūkius, kurie kyla įgyvendinant strategiją – iki 2020 m. sumažinti anglies dvideginio emisijas 20 proc. (palyginti su 1990 m.), pasiekti, kad bent 20 proc. energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, ir 20 proc. padidinti energetikos efektyvumą. 

Energetika – vienas didžiausių šiuolaikinės Europos rūpesčių. Energijos tiekimas tampa mažiau patikimas – dėl to kyla pavojus visai ekonomikai. Priežastys – nuolatos kylančios energijos kainos ir didėjanti priklausomybė nuo energijos importo. Kita vertus, būtini svarbūs sprendimai, kad smarkiai sumažėtų išmetamų teršalų kiekis, būtų pažabota klimato kaita. Ateityje reikės didžiulių investicijų, kad Europos energetikos infrastruktūra atitiktų ateities poreikius. LSA prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas leidinyje, skirtame Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, energetiką nurodė kaip labiausiai investicijų reikalaujančią sritį: „...savivaldybės siūlo didinti skiriamas lėšas šiuose savivaldai ypač svarbiuose sektoriuose: šiluminės energijos tiekimo efektyvumui didinti, energijos taupymui skatinti, šiluminės energijos gamybos efektyvumui didinti...“

Ten pat Lietuvos delegacijos Regionų komitete vadovas Arnoldas Abramavičius įvardijo šalies pirmininkavimo tikslus energetikos srityje: „Energetinio saugumo prioritetu norima ne tik padėti išspręsti tą padėtį, kurioje dabar yra atsidūrusios visos trys Baltijos valstybės (tai faktiškai yra energetinės salos, visiškai atsietos nuo likusios ES teritorijos), bet ir sukurti europinę energijos vidaus rinką bei sustiprinti ES energetikos išorės politiką.“ Konferencijoje Lietuvai atstovavo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir energetikos viceministrė Žydrūnė Juodkienė.

POSĖDŽIAVO IR PAGRINDINĖ VYKDOMOJI ES REGIONŲ KOMITETO INSTITUCIJA – BIURAS

Rugsėjo 3 d. pirmą kartą Vilniuje posėdžiavo ir pagrindinė vykdomoji ES Regionų komiteto institucija – biuras. Į savo posėdžius biuras paprastai renkasi 8–9 kartus per metus, o kartą per pusmetį susirenka pirmininkaujančioje valstybėje narėje. Lietuva šio biuro posėdžio pagrindine tema pasirinko darnios energetikos problematiką, pabrėžiant ES paramos poreikį daugiabučių namų ir šilumos tiekimo infrastruktūrai modernizuoti. Lietuvai biure atstovauja Lietuvos delegacijos Regionų komitete vadovas, Zarasų r. meras A.  Abramavičius ir Vilniaus r. savivaldybės tarybos narys Gediminas Paviržis, juos pavaduoja Kauno miesto savivaldybės meras Andrius Kupčinskas ir Druskininkų savivaldybės meras R.  Malinauskas.

ATSINAUJINANČIOS ENERGETIKOS IŠŠŪKIAI

Rugsėjo 2 d. tvariai energetikai skirtą konferenciją pradėjęs Regionų komiteto pirmininkas Ramónas Luisas Valcárcelis apžvelgė problemas, kurios iškyla vietinei valdžiai, kai siekiama veiksmingiau panaudoti energetinius išteklius. Vienas iš dabar iškylančių rūpesčių – atsinaujinančių išteklių energetikos ateitis krizės sąlygomis. Pasak R. L. Valcárcelio, šalys ES narės teigia, kad negalės kompensuoti visų investicijų į atsinaujinančią energetiką. Bet jeigu viskas būtų permesta ant vartotojų pečių, sąskaitos išaugtų 50 proc. „Žmonės yra tokioje padėtyje, kai jie negali apsiginti. Jie išeis į gatves, ir tai bus pateisinama“, – sakė Regionų komiteto pirmininkas. Jis nurodė ribą: saulės baterijų pelningumą teks mažinti, tačiau pageidautina, kad jis nebūtų mažesnis nei 7 proc. Komentuodamas saulės energijos panaudojimo Lietuvoje politiką, aplinkos ministras V. Mazuronis pasakė, kad, jo požiūriu, ši energetikos rūšis šalyje buvo diskredituota: „Buvo padaryta meškos paslauga, bandant pasiekti tarsi ir gerų tikslų.“ Pasak jo, galutiniai rezultatai sudarė prielaidas nepasitikėti pačia šia energetikos sritimi kaip teikiančia galimybę greitai ir ne visai sąžiningai praturtėti. 

ŽADA TAUPYTI ENERGETINIUS IŠTEKLIUS

Rugsėjo 3 d. konferencijos dalyvius pasveikino Premjeras Algirdas Butkevičius. Jis išreiškė viltį, kad 2015 m. Lietuva ir visos Baltijos šalys jau nebeliks „energetinės salos“. Būsianti nutiesta elektros jungtis į Švediją. Prie energetinės izoliacijos įveikimo turi prisidėti ir dujotakis į Lenkiją. A. Butkevičius sakė, jog ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva sieksianti, kad per pusmetį būtų suderinta ir ES institucijose patvirtinta apie 70 visai ES svarbių teisės aktų, be kurių neįmanomas sklandus perėjimas iš vieno biudžetinio laikotarpio į kitą ir 2014–2020 m. finansinės perspektyvos lėšų įsisavinimas. Pradėdamas renginiui skirtą spaudos konferenciją, Regionų komiteto pirmininkas R. L. Valcárcelis pajuokavo, kad A. Butkevičius išėjo gerą politinę mokyklą, nes, kaip sako ispanai, „pradžioje buvo virėjas, paskui ponas“ – A. Butkevičius savo politinę veiklą pradėjo savivaldybėje. „ES politiniai tikslai turi būti paremti ekonominiais ištekliais“, – sakė R. L. Valcárcelis. Atsakydamas į žurnalistų klausimus, Premjeras teigė, kad įgyvendindama ES nuostatas ši Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi kelias kryptis, kaip sumažinti energetinių išteklių naudojimą.

NEPAMIRŠTA IR RYTŲ PARTNERYSTĖ

Rugsėjo 3 d. ES valstybių narių ir šešių rytinių ES partnerių vietos ir regionų valdžių atstovus vienijanti institucija – Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžių konferencija (CORLEAP) Vilniuje susirinko į trečiąjį kasmetinį susitikimą. ES Rytų partnerystės programa apima ryšius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina. CORLEAP posėdis Vilniuje – svarbus žingsnis rengiantis ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymui, taip pat jo metu bus aptarti vietos ir regionų savivaldai svarbūs klausimai, kurie pateks į lapkritį Vilniuje vyksiančio ES ir Rytų partnerystės valstybių vadovų forumo darbotvarkę. CORLEAP Lietuvai atstovauja Panevėžio r. savivaldybės meras Povilas Žagunis ir Vilniaus r. savivaldybės tarybos narys G. Paviržis.

SŽ info




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios