Archyvas

Nr. 27 (660), 2013-10-03
AMŽINAI JAUNAS RIETAVAS SKAIČIUOJA AŠTUNTĄ ŠIMTMETĮ

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Jurgis AMBRAZAS

Mykolinių šventė Rietave šįmet paženklinta solidžiu skaičiumi – 760. Tiek metų sukako miestui. Jubiliejaus renginiai vyko rugsėjo 27– 29 d. – kiek trumpiau nei XIX a. Mykolinės, trukdavusios apie savaitę. Kaip ir šiais laikais, rugsėjo 29-ąją tikintieji tada minėdavo Šv. Mykolą Arkangelą. Švęsdavo į Oginskių dvarą suvažiavę didikai ir paprasti miestelėnai. Atsiverdavo parko vartai, grodavo orkestras, vykdavo žemės ūkio parodos – eksponatai atkeliaudavo net iš Karaliaučiaus, Varšuvos, Rygos.

Šįmet per sukaktį buvo perkirpta juostelė atidarant įspūdingą daugiafunkcį objektą – į buvusias Oginskių dvaro arklides persikėlė Kultūros bei Verslo ir turizmo informacijos centrai. Prieš pat atidarymą „Laisvosios bangos“ radijo eteryje Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, Rietavo kraštiečių klubo prezidentas profesorius, habilituotas daktaras Leonas Vaidotas Ašmantas, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė gyvai pasakojo apie miesto praeitį ir dabarties rūpesčius. Tiesioginė transliacija vyko iš Oginskių muziejaus kampelio, skirto L. V. Ašmanto tėvui, žymiam kalbininkui Andriui Ašmantui, kuris mokėsi Rietave.

OGINSKIŲ PAVELDAS

Aštuntą šimtmetį skaičiuojantis Rietavas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1253 metų. 1525 m. dokumentuose jis įvardytas kaip miestas, 1792-aisiais Rietavui suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas: bėgantis liūtas su kalaviju dantyse. Miestas suklestėjo, tapo Žemaitijos ir visos Lietuvos kultūros švyturiu XIX a., kai Rietavo dvaras priklausė Oginskiams. Vieną iš šiai giminei ir Rietavui skirto muziejaus patalpų puošia freska, vaizduojanti kelias Oginskių  kartas: nuo Tado, Trakų vaivados, iki Mykolo Kleopo, nemirtingojo polonezo autoriaus, jo sūnaus Irenėjaus, vaikaičių Bogdano ir Mykolo.

Oginskiai, valdę dvarą 1812–1909 m., buvo imlūs pažangai, mokslo ir technikos naujovėms. Oginskių pastangomis atidaryta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio mokykla, kurioje dėstyta lietuvių kalba. Čia ėmė veikti ir pirmoji profesionali muzikos mokykla, įsteigtas simfoninis orkestras. 1882-aisiais iš Rietavo per Plungę į Kretingą buvo nutiesta pirmoji  Lietuvoje telefono linija, 1892-aisiais Rietave įsižiebė pirmoji Lietuvoje elektros lemputė – ją laikęs šviestuvas iki šiol kabo Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Rietavas garsus pirmosiomis Lietuvoje taupomosiomis kasomis. Laurynas Ivinskis čia išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių.

Buvusiose dvaro arklidėse dabar įrengtos dvi salės – pakaktų vietos sutalpinti Oginskių orkestrui, kuriame kadaise griežė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, ne kartą lankęsis Rietavo dvare. Atidarant daugiafunkcį pastatą savivaldybės meras Antanas Černeckis pasakė kalbą, kurioje apžvelgė garbingą miesto istoriją. Meras sutelkė dėmesį į darbus, nuveiktus per pastaruosius 13 metų nuo savivaldos atkūrimo Rietave. Tęsdamas Oginskių tradiciją, jis pabrėžė švietimo ir kultūros svarbą:  „Sunku būtų rietaviškių gyvenimą įsivaizduoti be Kultūros centro, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus, viešosios Irenėjaus Oginskio bibliotekos, kur jie gali leisti savo laisvalaikį, dalyvauti saviveikloje, skaityti  naujausias knygas.“

Deja, mažėjant gyventojų siaurėja ir švietimo sritis. „Žinoma, gaila, kad iš 13 švietimo įstaigų, perregistruotų atgavus savivaldą, kasmet mažėjant vaikų skaičiui šiuo metu liko tik Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija su pradinio ugdymo skyriumi Daugėduose, Tverų vidurinė mokykla su Medingėnų skyriumi, Žadvainių pagrindinė mokykla, atnaujintas Rietavo lopšelis-darželis ir Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla“, – vardijo A. Černeckis. Jis pasižiaugė, kad savivaldybėje yra Žemaitijos kolegija, kurios ištakos –1859 m. kunigaikščio Irenėjaus Oginskio įkurta pirmoji agronomijos mokykla. Dabar kolegija – neuniversitetinė valstybinė aukštoji mokykla.

Pernai, – tęsiant senąsias technikos pažangos tradicijas, – miestelėnams ir miesto svečiams buvo pristatytos jau veikiančios aštuonios vaizdo stebėjimo kameros. „Ypač mums rūpi Lauryno Ivinskio gimnazijos teritorija. Nenorime, kad prie jos artintųsi visokių žalingų medžiagų prekeiviai“, – tada „Savivaldybių žinioms“ sakė meras A. Černeckis.

PLATŪS SOCIALINIAI BARAI

„Sveika siela – sveikame kūne“ – skaičiai rodo, kad rietaviškiai rimtai žiūri į šį priesaką. Per dešimtmetį savivaldybėje įsisteigė 11 klubų. Jie įsitraukė į sportinį judėjimą, jų veiklai plėtoti  savivaldybė kasmet skiria lėšų. Seniūnijose vyksta sporto šventės – turnyrai. Paskutinįjį vasaros savaitgalį daug svečių  privilioja Rietave vykstančios baigiamosios vasaros spartakiados varžybos. Tradiciniais tapo kasmetiniai krepšinio, tinklinio, futbolo ir stalo teniso turnyrai. Meras pasidžiaugė, kad jauni žmonės organizuoja pramoginius renginius, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, puoselėja savanorystės idėją – taigi ne vien sportu gyvi. Rietave veikia jaunimo organizacija „Progresas“, 2007 m.  įsisteigė Rietavo savivaldybės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Rietavo apskritasis stalas“. Rietavo šauliai vienija nemažai vaikų ir jaunimo, 2001 m. įsteigta Lietuvos skautijos Telšių krašto Rietavo „Vykinto“ draugija su maždaug 50 narių. Jie kiekvieną vasarą rengia stovyklas.

„Daug dėmesio skiriame socialinei ir sveikatos sritims“, – susirinkusiesiems kalbėjo A.Černeckis ir  vardijo savivaldybės pasiekimus šiuose baruose. 2005 m. įsteigtas Rietavo pagalbos namuose centras dabar jau įsikūrė naujose, gražiose patalpose. Tai  vienintelė tokio pobūdžio įstaiga savivaldybėje, kuri teikia nestacionarias bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. Pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas kiekvienoje seniūnijoje teikia centro lankomosios priežiūros darbuotojai ir socialiniai darbuotojai, kurių rūpestis – socialinės rizikos šeimos.

Vietos žmonių iniciatyva ir savivaldybės pastangomis 2006 m. rudenį įsteigta viešoji įstaiga Tverų dienos centras. Rietavo mieste sutrikusio intelekto žmonėms ir jų šeimų nariams socialines paslaugas teikia bendrija „Rietavo viltis“. Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija, vienijanti kelis šimtus narių, siekia mažinti neįgaliųjų socialinę atskirtį, didinti savarankiškumą, padėti integruotis į visuomenės gyvenimą. Aukotojų lėšomis ir klebono Česlovo Degučio iniciatyva pastatyti Rietavo parapijos senelių globos namai. Tai socialinė   įstaiga, skirta apgyvendinti pensinio amžiaus žmones, kuriems dėl senatvės ar negalios sunku savarankiškai gyventi savo namuose – nemažai jų yra vieniši arba vaikai ir kiti artimieji dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti.

Įsteigtas Rietavo savivaldybės bendruomenės rėmimo fondas, kurio tikslas – esant ypatingai  gyvenimo situacijai finansiškai remti Rietavo savivaldybės gyventojus (pirmenybę teikiant vaikams), kuriems įstatymų numatytais atvejais parama negalima arba jos nepakanka. Pagrindinis fondo finansavimo šaltinis yra lėšos, kurias teikia dėkingumo nusipelnęs partneris – Saerbecko (Vokietija) bendruomenė.

Pirmųjų sąraše greta telefono, elektros lemputės  galima rašyti ir pirmuosius šalyje socialinius būstus, kurie įrengti geotermiškai šildomame daugiabutyje. Rietavo pasiekimai būtų menkesni be kraštiečių indėlio. Šiemet jų gretas papildė dar trys garbūs Rietavo krašto vyrai: poe­tas, dai­nų au­to­rius Sta­sys Žli­bi­nas, vers­li­nin­kas, UAB „Ga­zim­pek­sas“ va­do­vas Jo­nas Šar­kaus­kas ir tech­ni­kos moks­lų dak­ta­ras Leo­nas Vai­do­tas Aš­man­tas.

Rugsėjo 27-osios iškilmes naujai atidarytame pastate vainikavo koncertas. Emocinė ir estetinė renginio kulminacija – Mykolo Kleopo Oginskio polonezas, kurį griežiant publika atsistojo. Tai tarsi preliudija vėliau šįmet vyksiančiam ir jau tradicija tampančiam konkursui „Mykolo Kleopo Oginskio kūrybos perlai“.

 




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios