Archyvas

Nr. 28 (661), 2013-10-10
Rudens kraitės Sūduvoje

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Jurgis AMBRAZAS

Gamta lyg pagal užsakymą padovanojo Sūduvos žmonėms tikrą bobų vasarą. Spalio 5 d. ratuoti suvalkiečiai ir atvykėliai iš kitų Lietuvos vietų galėjo rinktis tarp Šakių ir Marijampolės kermošių – saulėtas oras buvo sinoptikų numatytas ir dėl „techninių kliūčių“ neatšauktas savaitgalio malonumas.

Voras – malonus gyvis

Zanavykų sostinėje Šakiuose derliaus šventė šurmuliavo prie pat savivaldybės. Garsaus choreografo Juozo Lingio vardu pavadintame parke rikiavosi mugės dalyvių stalai ir palapinės. Ūkininkai, tautodailininkai siūlė savo gėrybes ir dirbinius. Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius rungtyniavo su šakiečiu Seimo nariu Mindaugu Basčiu, kuris skaniau pavaišins nepolitiniu maistu. Meras viliojo žirnių koše, Seimo narys – tiršta sriuba. Vienas ir kitas sakė sveikinimo kalbas nuo scenos, kuri buvo papuošta voratinkliais. Įvairiausių formų ir spalvų voratinkliai, be abejo, dirbtiniai – šios šventės simbolis. Juk skraidantis voratinklis – bobų vasaros požymis. Nors voratinklio formos papuošimai ir drabužių detalės ore nepleveno, dėl gero oro ir pakilios nuotaikos galėjo atrodyti, kad vorų tinklai išties sklando. Buvo išrinktas ir apdovanotas gražiausias žmonių darbo voratinklis – jį nupynė Plokščių bendruomenės centras, darbo autorė – Lina Rimkūnaitė. Oficialioji šventės dalis, kurios metu apdovanoti darbščiausi rajono žmonės, nenustelbė linksmybių. Girėnų orkestrą scenoje keitė rudens madų reginio dalyviai. Grupė „Neteisėtai padaryti“ gražiai patriukšmavo ir užleido mikrofonus ansamblio „Brass Bravo“ pūtikams ir solistams Vaidai Genytei ir Egidijui Bavikinui.

Šakių krašto dvarai

Tarp Šakių kermošiaus palapinių galėjai matyti tautodailininką Vidą Cikaną. 1997–2000 m. buvęs Šakių rajono savivaldybės meras, nuo 2000 m. Lukšių seniūnijos seniūnas V. Cikana vadinamas Zyplių dvaro siela. Nuo 2001-ųjų ėmęsis gaivinti Lukšiuose esantį Zyplių dvarą, seniūnas pasiekė savo – sutvarkytas parkas, buvusiose arklidėse įsteigti muziejus, galerija. Dvaras tapo kultūros židiniu: čia rengiami koncertai, kūrybiniai vakarai, vyksta įvairių festivalių – tarp jų ir Pažaislio – renginiai. Į Zyplių dvarą kasmet atvyksta neįgaliųjų draugijų menininkai, vyksta tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“. Į dvarą ateity atsikels Zanavykų muziejus. Pernai buvo atidaryti Zyplių dvaro ansamblio centriniai rūmai. Juos 1848 m. pradėjo statyti dvarininkas Jonas Bartkovskis, 1901 m. galutinai užbaigė grafas Tomas Potockis. XX a. dvare būta kunigų seminarijos, žemės ūkio mokyklos, karo metais veikė karo ligoninė. Atgimęs Zyplių dvaras ypač pamėgtas turistų, per metus jų apsilanko iki 30 tūkst. „Mūsų svajonė tapo tikru kūnu“,  –  „Savivaldybių žinioms“ sakė V. Cikana.

Kitas Šakių krašto traukos taškas – Gelgaudiškių dvaras, laikomas vienu įdomiausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jau XX a. amžiuje ėmęs nykti dvaras (nuo 1922 m. čia kurį laiką veikė vaikų namai)  savo laiku sudomino kino menininkus – 1973  m. čia nufilmuota dalis tuometinio „Tado Blindos“. Gelgaudiškės, kaip ir Zypliai, prikelti naujam gyvenimui panaudojant ES fondų lėšas. Jau restauruota ir turizmo reikmėms pritaikyta dvaro sodyba, šiuo metu remontuojami oranžerija ir kumetynas, naują pavidalą įgauna tvenkiniai ir parkas. Vasarą dvare pinasi bent trijų muzikos festivalių – Paežerių dvaro, Pažaislio ir „Beatričės vasarų“ – garsai. „Beatričės vasaros“ – Šakių rajone vykstantis klasikinės muzikos koncertų ciklas, savo pavadinimu prisimenantis ir pagerbiantis Lietuvos lakštingalą – Beatričę Grincevičiūtę.

Jos ir kitų iškilių zanavykų gyvenimams skirtas enciklopedinis leidinys „Novužės krašto vaikai“. Leidinio rengėjai – zanavykai: šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis Bernardas Aleknavičius ir jurbarkietis Sigitas Kumetaitis. Neseniai pasirodžiusiame leidinio 9-ajame tome daugiausia dėmesio skiriama XX a.  4-ojo dešimtmečio iškiliausiems zanavykams, gimusiems 1930–1940 m. Nemažai vietos skirta gimnazistams, 1952 m. išdrįsusiems iškelti trispalvę virš Šakių vandentiekio bokšto. Rinkti medžiagą apie iškiliausius krašto žmones prieš daugiau negu dešimtmetį pradėjo broliai Bernardas ir Vincentas Aleknavičiai. Jie nuvažiavo ne vieną tūkstantį kilometrų, užrašė šimtus zanavykų biografijų. Medžiagos pririnkta ir dar dviem tomams. 

Kultūra šiuose kraštuose klesti kartu su ūkiu. „Mūsų rajone išlikusios kelios stambios žemės ūkio bendrovės, ko Lietuvoje niekur kitur nėra“, – kalbėdama apie krašto žemdirbius, aiškino Rimutė Grušienė, savivaldybės Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja), ir vardijo Šakių rajono ypatumus: čia dirbama apie 140 tūkst. ha žemės, yra per 4 tūkst. ūkininkų, aštuonios stiprios žemės ūkio bendrovės, rajono ūkininkai daugiausia Lietuvoje įsisavinę Europos Sąjungos paramos lėšų.

Marijampolės gėrybės

Rudens sodų ir daržų gėrybių gausa spalio 5 d. stebino ir mugė Marijampolėje, išsidriekusi parke prie Šešupės, Jono Basanavičiaus aikštėje, gretimose gatvėse. Į derliaus šventę „Sūduvos kraitė 2013“ sugužėjo apie du šimtus nagingų tautodailės meistrų, amatininkų iš visos Lietuvos. Tai buvo proga įsigyti gaminių iš gintaro, tekstilės, lino ar vilnos. Smaguriai galėjo džiaugtis didele mėsos ir duonos gaminių pasiūla, paskanauti rankų darbo saldainių, meduolių ir pyragų, atsigaivinti gurkšneliu naminės giros ar gyvo alaus – net iš Aukštaitijos. Bulviakasio pabaigtuvių valgiu – lauko krosnyje pagaminta bulvine koše su naminiais spirgais – visus vaišino restoranas „Marceliukės klėtis“ ir pats jo savininkas Vytenis Urba. Šen bei ten šventės šurmulyje išnirdavo riešutą ar saldainį praeiviams siūlantys paslaptingieji mimai – Marijampolės dramos teatro jaunimo studijos aktoriai. Prie Kultūros centro demonstruota moderniausia žemės ūkio technika, Kęstučio gatvė buvo pavirtusi „Vaikų karalyste“ – čia sukosi karuselės, kvietė spalvingi batutai ir elektromobiliai.

Marijampolės Poezijos parkas šventės dieną prisipildė rudens derliaus skulptūrų ir gėlių kompozicijų. Vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos ir įvairios kitos įstaigos bei organizacijos savo ploteliuose pristatinėjo iš spalvingų derliaus vaisių išradingai sukurtas grožybes. Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotis kvietė ragauti sočios moliūgų sriubos, užsikąsti ją namine duona su ką tik sumušto sviesto sluoksneliu. Marijampolės kraštotyros muziejus vos spėjo sverti norinčius senoviniais prietaisais, Socialinės pagalbos centras gundė išmėginti laimę loterijoje sukant ruletę.  Didžiausias moliūgas svėrė kiek liekna moteris – net 53 kg. Dekoratyvinių paukščių mėgėjų draugija, Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacija ir gyvūnų prieglauda „Mindraja“ rodė gyvūnėlius, kvietė pasinaudoti čia pat veikusios šuniukų kirpyklos paslaugomis, pasikonsultuoti augintinių dresavimo klausimais ar pasiimti globon benamį gyvūnėlį.

Per šventę muzika skambėjo nuo ryto iki vakaro.  Koncerte „Linksminkimos! Linksminkimos, pakol jauni esma“ griežė vietos liaudies saviveiklininkai, ansamblis „Jonis“. Šeštadienio vidudienį į Jono Basanavičiaus aikštės sceną iškilmingai pakilo savivaldybės vadovai, visų kaimo bendruomenių atstovai. Pirmosios kaimo bendruomenės šiemet mini 10 metų jubiliejų, tad joms ir buvo skirtas svarbiausias šventės akcentas. Bendruomenes simbolizavo Marijampolės profesinio rengimo centro darbščiųjų florisčių sukurti šiaudiniai paukščiai, jaukiai „sutūpę“ po senoviniais vežimų ratais.

„Kaip paukščiai trisdešimt penkios bendruomenės, savo seniūnijų seniūnų palydėtos, šiandien suskrido į šventę kartu pasibūti, savo darbus pristatyti, pabendrauti, džiaugsmais ir rūpesčiais pasidalyti“, – sakė renginio vedėja Danguolė Micutienė.

Šventė – padėkų metas, tad ir šįkart įteikta daug padėkos raštų pažangiausiems ūkininkams, gražiausių sodybų šeimininkams ir bendruomeniškiausiems piliečiams. Svarbiausią apdovanojimą – Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medalį – meras Vidmantas Brazys įteikė Smilgių žemės ūkio bendrovės pirmininkui Romui Vilioniui už aukštus pasiekimus žemės ūkio srityje. Bendruomenių asociacijos nariai Marijampolės savivaldybės merui V. Braziui įteikė pabaigtuvių pyragą. Meras šventėje minėjo, kad kaimo bendruomenės per dešimtį metų sustiprėjo, įsisteigė savo namus ir gali būti pavyzdžiu miesto žmonėms. „Lenkiu savo žilą galvą prieš tuos jaunus žmones, kurie dirba žemę ir tęsia mūsų tradicijas“, – dėkodamas žemdirbiams sakė savivaldybės vadovas. Bendruomenės kvietė užsukti į turtingus sūduvių svečiakiemius ir sulaukė rimtų lankytojų: socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, Seimo nario Kazio Starkevičiaus, susigiminiavusių miestų – Soligorsko (Baltarusija), Černiachovsko (Rusija, Kaliningrado sr.) – delegacijų.

 




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios