Archyvas

Nr. 28 (661), 2013-10-10
Lietuvos savivaldybių etikos komisijos – prieš korupcijos užuomazgas

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

(Tęsinys. Pradžia  Nr. 27 (660)

Algirdas ASTRAUSKAS,

Dalia PAULAUSKAITĖ

KODĖL REIKALINGOS SAVIVALDYBIŲ ETIKOS KOMISIJOS

Savivaldybių etikos komisijų (SEK) keliamas uždavinys –  didinti gyventojų  pasitikėjimą vietos valdžia ir jos priimamais sprendimais, užtikrinti kuo didesnį  sprendimų skaidrumą probleminėse savivaldybių veiklos srityse, kaip viešieji pirkimai, statybų leidimai ir priežiūra, gyvenamųjų vietovių  infrastruktūros kūrimas ir gerinimas, žemės sklypų nuoma, privatizavimo procesai, asmenų įdarbinimo klausimai, pavaldžių įstaigų kontrolė, valstybės turto naudojimas ir kt.

Neretai veikti principingai SEK yra sudėtinga. Tai lemia kai kurių savivaldybių vadovų netinkamas požiūris arba savivaldybės tarybos narių interesai. Kai kurie vietos politikai formuoja savotišką neigiamą praktiką: kartais slepia, dangsto savo ar kolegų tarnybinius prasižengimus, stengiasi „nesureikšminti“  pažeidimų. Pasitaiko atvejų, kad pažeidėjai svarstomi arba nubaudžiami tik dėl akių, o jų interesų konfliktus atskleidę asmenys persekiojami, su jais šiurkščiai elgiamasi, netgi kerštaujama.

Toks požiūris į tarnybinę etiką – tai istorinis ir politinis okupacijos metų palikimas. Lietuva buvo viena iš pirmųjų pokomunistinės erdvės valstybių, kuri pradėjo kurti ir įgyvendinti sisteminį tarnybinės etikos reguliavimą. 50 sovietinės okupacijos metų paliko sunkų pėdsaką šios erdvės žmonių sąmonėje, todėl formuoti pilietinę visuomenę, ugdyti jos nepakantumą bet kokioms korupcijos apraiškoms, skatinti piliečius aktyviai dalyvauti antikorupcinėje veikloje – ilgas ir nelengvas procesas. Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (Lietuvoje į šią sąvoką patenka ir valstybės, ir savivaldybių  politikai), pareiga –  elgtis nesavanaudiškai,  atsižvelgti į visuomenės interesus, jeigu reikia –  tinkamai apginti viešąjį interesą. Vis dėlto žmonės yra skirtingi,  skirtingas ir jų supratimas apie tarnybines pareigas. Išsilavinimas, vidinė kultūra diktuoja ir skirtingus etikos principus.

SEK veikia savireguliacijos principu. Tai reiškia, kad didžiąją dalį konfliktinių situacijų galima išspręsti vietoje, pačioje konflikto užuomazgoje, pažįstant svarstomus žmones ir greičiausiai randant teisingą sprendimą. Kaip geras pavyzdys paminėtina Marijampolės SEK, nagrinėjusi savivaldybės tarybos narių lankomumo problemas ir teikusi atitinkamas rekomendacijas, analizavusi savivaldybės politikų išlaidas ir sudariusi jų struktūrinį palyginimą, teikusi konkretiems politikams rekomendacijas dėl privačių interesų  deklaracijų papildymo, nurodžiusi konkrečius duomenis ir aplinkybes, galinčias sukelti viešųjų ir privačių interesų  konfliktą. Vilniaus, Kauno ir Alytaus miestų, Klaipėdos, Biržų, Druskininkų, Joniškio, Jurbarko rajonų SEK daugeliu atvejų priima konkrečius, teisiškai profesionaliai įformintus sprendimus.

Vietos savivaldos įstatymo 16 str. reglamentuoja, kad SEK gali būti sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu jos kadencijos laikotarpiui, t. y. ketveriems metams. SEK nariais skiriami savivaldybės tarybos nariai, savivaldybių administracijoje dirbantys valstybės tarnautojai ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių išrinkti atstovai – seniūnaičiai. Vietos savivaldos įstatymas numato, kad kiekvienos savivaldybės etikos komisijoje turi būti ne mažiau kaip trečdalis vietos bendruomenės atstovų. Tokiu būdu savivaldybės gyventojai gali geriau kontroliuoti savivaldybių tarybų narių veiklą ir jų elgesio atitiktį tarnybinės etikos nuostatoms. Gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai tarsi iš šalies, rinkėjų požiūriu vertina vietos politikų veiklą ir jų sprendimų motyvus.

Po paskutiniųjų  2011 m. vasario 27 d. įvykusių Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimų naujos SEK buvo sudarytos 58 Lietuvos savivaldybėse. Dviejų savivaldybių tarybos SEK sudarė 2012 m. 49 iš 60 savivaldybių tarybų į SEK sudėtį įtraukė ne mažiau kaip trečdalį vietos bendruomenių atstovų. Vienos savivaldybės etikos komisijoje tokių atstovų yra netgi daugiau nei savivaldybės tarybos narių. Vis dėlto devyniose SEK vietos bendruomenių atstovai sudaro mažiau negu trečdalį komisijos narių, o vienoje – Klaipėdos miesto SEK – vietos bendruomenių atstovų visai nebuvo.

Nepaisant tam tikrų nesklandumų, galima teigti, kad SEK formavimo reikalai savivaldybėse gerėja. Pavyzdžiui, 2010 m. Vietos savivaldos įstatymo reikalavimą dėl vietos bendruomenių atstovų skaičiaus atitiko tik šiek tiek daugiau negu pusė, t. y. 34 SEK, o keturiose  savivaldybių komisijose minėtų bendruomenių atstovų nebuvo visiškai.

Pastaruoju metu girdima vis daugiau pasiūlymų, kad vietos bendruomenės atstovų – žinomų ir gerbiamų visuomenėje asmenų, teisininkų, pedagogų, medikų, žurnalistų – savivaldybių etikos komisijose turėtų būti gerokai daugiau negu vietos politikų. Siūlomas santykis 50:50 proc. ar netgi daugiau vietos bendruomenių atstovų naudai. Dirbančio valstybinėje tarnyboje asmens elgesio patikrinimą Lietuvos savivaldybių vadovai ar SEK privalo atlikti savo iniciatyva, gavę pagrįstą informaciją apie galimai netinkamą vietos politiko (darbuotojo) elgesį arba pavedus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Kai SEK patikrinimus atlieka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu, apie išvadas informuoja šią komisiją. Pastaroji SEK verdiktą vertina kolegialiai ir priima vieną iš sprendimų:  pritarti išvadai; pavesti tyrimą atlikti pakartotinai; atlikti naują savarankišką tyrimą.

2012 m. VTEK pavedė savivaldybių etikos komisijoms atlikti 21 tyrimą. Septynis šių komisijų tyrimus vertino kaip netinkamus, todėl pavedė tyrimą atlikti pakartotinai arba pati pradėjo savarankišką tyrimą. Tokių sprendimų pagrindas – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio vertinimo akivaizdi neatitiktis įstatymo nuostatoms, nepakankamai atskleistos faktinės aplinkybės ir pan.

2008 m. VTEK priėmė rezoliuciją dėl savivaldybių etikos komisijų sprendimų, kurioje nurodė, kad šių komisijų sprendimai turi būti priimami ir įforminami laikantis bendrųjų tokiems dokumentams privalomų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, išsamiai nurodant visas reikšmingas faktines aplinkybes ir motyvus, argumentus ir teisines nuostatas, kuriomis vadovautasi priimant atitinkamą sprendimą. Atsižvelgdama į tai, VTEK rekomendavo savivaldybių etikos komisijoms priimamus sprendimus dėstyti taip:    

1) įžanginėje sprendimo dalyje nurodyti sprendimo priėmimo datą ir vietą, komisijos pavadinimą, posėdyje dalyvaujančius asmenis, komisijos sekretorių, asmens, kurio veikla tiriama, vardą, pavardę ir pareigas, tiriamus asmens veiksmus;    

2) aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nurodyti komisijos nustatytas faktines aplinkybes, asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimus, įrodymus, kuriais grindžiamos komisijos išvados, argumentus, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai, nuorodas į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant;    

3) rezoliucinėje dalyje nurodyti komisijos išvadą dėl svarstomo asmens veiksmų ir teisės aktą, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas.

Šias rekomendacijas dauguma SEK įtraukė į savivaldybių tarybų patvirtintus savo veiklos nuostatus.

2012 m. SEK vertino iš esmės tokį pat kaip ir ankstesniais metais, įstatymų nuostatas pažeidžiantį asmenų elgesį: naudojimąsi tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti, naudojimąsi valstybės nuosavybe ne tarnybos reikmėms, prievolės deklaruoti privačius interesus nevykdymą, veikimą esant interesų konfliktui, galimus nepotizmo ir protekcionizmo atvejus.

 (Tęsinys kitame numeryje)




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios