Archyvas

Nr. 31 (664), 2013-11-07
Savivaldybių indeksas – ne grožio konkursas, bet…

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Arūnas Brazauskas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau treti metai iš eilės skelbia Lietuvos  savivaldybių indeksą (LSI). Indeksas sudarytas įvertinus rodiklius ir atsakymus į klausimus, apimančius tokias sritis, kaip komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialiniai reikalai, investicijos ir plėtra, mokesčiai, turto valdymas, administravimas, biudžetas ir kt.  Atskirai vertinamos septynios miestų ir 53 rajonų savivaldybės (10 savivaldybių, kurios nelaikomos nei miestais, nei rajonais, dėl paprastumo priskirtos prie rajonų).

LSI 2013 miestai pagal balų skaičių, kurių daugiausia galima surinkti 100, rikiuojasi tokia tvarka: Klaipėda (67,3), Vilnius (62,8), Panevėžys (59,7), Kaunas (56,9), Šiauliai (52,9), Palanga (51,3), Alytus (48,8). Trys daugiausia balų surinkę rajonai – Kauno (68,4), Plungės (62,6), Druskininkų (62,2). Trys blogiausiai įvertinti rajonai – Joniškio (39,3), Radviliškio (38,9), Šakių (37,4). Radviliškio r. savivaldybei užprotestavus dėl faktinių klaidų, LLRI iš naujo įvertino duomenis, ir Radviliškio rajonas, priskyrus jam daugiau balų, iš 52-os vietos pakilo į 46-ą – taigi rajono nebeliko sąrašo pabaigoje, tačiau, kaip sakoma, popierius viską kenčia, ir LSI 2013 leidinyje šis dabar jau atšauktas Radviliškio rajono vertinimas išliko. LSI 2013 leidinys traukia akį spalvingais grafikais ir lentelėmis. Savivaldybių tarybų nariai, administracijų darbuotojai, gyventojai turi progą pamatyti savo vietą lyginant su kitais.

Indeksas kritikuojamas

Kita vertus, nuo pat LSI rengimo pradžios 2011 m. kritikuojama indekso sudarymo metodologija. LSI 2013 leidinio pratarmėje instituto savivaldybių tyrimo vadovas Laurynas Rekašius rašo, kad geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus teisę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja savo veiklos skaidrumą. O Domas Griškevičius kritinėje apžvalgoje „Įtikti LLRI – privatizuoti savivaldybes?“, kuri išspausdinta Šiaulių socialdemokratų tinklalapyje, rašo: „Vis dėlto tenka apgailestauti, kad šie tyrimai daugelio žiniasklaidos priemonių dėka dažniausiai pristatomi ne kaip tam tikra nuomonė ar tam tikro valdymo kelio alternatyva, o kaip neginčijama ir nepaneigiama tiesa be galimybės būti kitokiai valdymo alternatyvai.“

Nepamiršdamas priminti, kad LLRI yra privati organizacija, daugiausia finansuojama stambaus kapitalo įmonių, D. Griškevičius abejoja LLRI vertinimų pagrindu: „Iš LLRI pateiktos idealios savivaldybės sudaromo įvaizdžio galima teigti, kad viešoji sritis yra suvokiama kaip akivaizdus blogis, o geriausias sprendimas nuo visų bėdų – privatizavimas ar viešojo sektoriaus perleidimas privačiam verslui, nes jis neva veikia daug efektyviau.“ LLRI kritikas svarsto apie transporto sritį: pagal įstatymus savivaldybės arba jų įmonės privalo užtikrinti ir socialinius žmonių poreikius, tad dažniausiai turi vežti mažiau mokius klientus, kaip antai – moksleivius, studentus, neįgaliuosius, pensininkus, o mikroautobusai nusiveža pačius mokiausius klientus. Todėl autobusų parkai ir privačios mikroautobusų įmonės konkuruoja nelygiomis sąlygomis. D. Griškevičius primena, kad Vokietijos viešajame transporte, kur naudojamos valstybinės dotacijos, privataus kapitalo įmonės negali dalyvauti, o lietuviško pavyzdžio derinys, kai viešojo transporto poreikius kartu užtikrina savivaldybių ir privačios įmonės, yra pasirinkusios tik dar dvi ES šalys – Lenkija ir Bulgarija.

Kai 2011 m. pasirodė pirmasis LSI, Jaunius Špakauskas kritikavo ir indekso sudarymo metodologiją, ir pavienius rodiklius („Ko vertas savivaldybių (liberalumo) indeksas?“, www.delfi.lt): „Įdomu tai, jog savivaldybei nepateikus duomenų LLRI, tai savivaldybei buvo priskiriama 0 reikšmė, motyvuojant tuo, jog duomenų nepateikimas yra ne didelio savivaldybės tarnautojų darbo krūvio, technikos klaidos ar tiesiog žmogiškojo faktoriaus požymis etc., tačiau neabejotinas skaidrumo stokos ženklas.

Radviliškis nepatenkintas

Kaip rodo šiuometinis Radviliškio rajono pavyzdys, pats LLRI, matyt, dėl darbo krūvio ir techninių klaidų, pateikia visuomenei abejotinus rezultatus. Radviliškio r. savivaldybės išplatintame pranešime rašoma: „Indekse labai akivaizdžiai teigiama, kad Radviliškio miestas neturi patvirtinto bendrojo plano. Tai netiesa.“ Išties Radviliškio rajono savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje pasitvirtino Radviliškio miesto teritorijos bendruosius planus, taip pat patvirtinti ir Šeduvos miesto, ir Baisogalos miestelio bendrieji planai.

Tame pat pranešime vardijami savivaldybės pasiekimai: Radviliškio rajono savivaldybė sutaupė apie 3 mln. Lt socialinių pašalpų, planuojama iki metų pabaigos sutaupyti dar daugiau; savivaldybės įmonės pelningos, pagal šilumos kainą Radviliškio r. savivaldybė Lietuvoje yra 10-oje, pagal vandens – 11–12-oje vietoje. Radviliškio rajono ginčo su LLRI teigiamas rezultatas – institutas žada ateity visus surinktus duomenis pateikti savivaldybėms, kad šios patikrintų. Taigi duomenys, kurių pagrindu kuriamas indeksas, bus tikslesni.

LLRI metodų kritika anaiptol nereiškia, kad LSI neatspindi tikrovės. Niekas netrukdo kurti kitokius indeksus, kuriuose būtų akcentuojami ne ekonominės laisvės, o pavyzdžiui, gyvenimo kokybės rodikliai. Daugėjant veidrodžių, kuriuose galima save stebėti, vaizdas tampa aiškesnis. Žinoma, jeigu veidrodžiai nėra kreivi.

 




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios