Archyvas

Nr. 34 (667), 2013-12-05
Neringa – tarp suvaržymų ir proveržių

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Sandra Vaišvilaitė, Ingrida Vėgelytė

Atsikvėpę nuo įtempto vasaros sezono, neringiškiai suskato švęsti 52-ąją miesto įkūrimo sukaktį. Visą lapkritį koncertais, parodomis, filmais ir sporto renginiais džiuginęs ciklas  kulminaciją pasiekė projekto „Kitokia Neringa“ metu, kai pagal specialius žemėlapius neringiškiai ir svečiai galėjo apsilankyti savivaldybėje, kurioje laukė filmai ir kava. Muziejai kvietė į šokolado degustaciją, viduramžių šokių fiestą, kavinės – į vakarėlius. Neringos gimtadienis jau nebeįsivaizduojamas be „Kuršių kiemo“, kuris ir šiemet siūlė įvairiausių linksmybių ir vaišių. Šventinį savaitgalį vainikavo didysis koncertas „Žinutė iš jūros“.

Šventės proga pravartu apžvelgti besibaigiančius metus ir apibendrinti nuveiktus darbus. Neringos kurortas gali pasigirti, kad šiais metais pelnė apdovanojimą už teikiamų turizmo paslaugų visumą. Konkurse „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2013. Turizmas pritaikytas visiems“ Neringai skirta trečioji vieta. Minėdama Sveikatingumo metus Neringos savivaldybė įgyvendino projektą, skatinantį laisvalaikį leisti aktyviai. Mero Dariaus Jasaičio iniciatyva ugdyti sveikus įpročius kartu mėgaujantis natūralia gamtine aplinka kurorto gyventojams ir svečiams nuo šiol padės lauko treniruoklių kompleksai Nidoje ir Juodkrantėje.

Vienas reikšmingiausių šių metų įvykių – pradėta valstybinės reikšmės krašto kelio Smiltynė–Nida rekonstrukcija. Po kelerius metus trukusių diskusijų ir derinimų rekonstruojamas blogiausias kelio ruožas tarp Nidos ir Preilos gyvenviečių. 1970 m. nutiestas kelias buvo vienas blogiausių krašto kelių šalyje, pasižymintis didžiuliu avaringumu. Aktyviai tvarkomos gyvenviečių gatvės ir keliai, rekonstruotas įvažiavimas į Pervalkos gyvenvietę, baigta dviračių tako rekonstrukcija tarp Pervalkos ir Nidos. Įgyvendinami Nidos centrinės dalies sutvarkymo pirmojo etapo darbai. Jau pakeisti seni ir įrengti nauji šviestuvai, šiuo metu klojama nauja danga. 

Kurorto bendruomenė džiaugiasi ir plėtojamu šviesolaidinio interneto tinklu. Planuojama, kad visų Neringos kurorto gyvenviečių gyventojams galimybė juo naudotis bus suteikta kitais metais. Sėkmingai įgyvendinami gyvenamojo būsto statybų darbai. Praėjusiais metais pradėti statyti penki (4–6 butų) gyvenamieji namai, formuojantys šiam kraštui būdingą siluetą. Juose įrengti 24 butai bus nuomojami gyventojams: nuo  2002 m. savivaldybė negalėjo įgyvendinti nė vieno socialinio būsto fondo plėtros projekto ir nesuteikė nė vieno būsto sąrašuose įrašytiems asmenims.

Šią vasarą po 20 metų pertraukos atnaujinta laivyba Kuršių mariose – atsivėrę vandens keliai Lietuvos ir Rusijos upeiviams leis aktyviau plėtoti vandens turizmą. Nidos gyvenvietėje baigiamas statyti žvejų reikmėms skirtas prieplaukos aptarnavimo pastatas, kuriame bus apdirbamos žuvys ir sandėliuojami įrankiai. Neringos savivaldybės administracija inicijavo šį projektą, siekdama gerinti vietos žvejų darbo sąlygas. Purvynės gatvėje greta marių statomas pastatas bus sudarytas iš dvylikos sandėlių, kurie bus nuomojami žvejų įmonėms.

Šiais metais patvirtintas Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2014–2020 metams. „Neringa – nepakartojamo kraštovaizdžio ir darnios aplinkos pajūrio kurortas, išsiskiriantis svetinga bendruomene, saugia ir patrauklia aplinka gyvenimui ir poilsiui, kokybiškomis ir išskirtinėmis paslaugomis turistams bei lankytojams ir puoselėjantis kultūros, istorijos paveldą ir savitą etninę kultūrą“, – tokia Neringos savivaldybės plėtros vizija numatoma plane.

Nors svarbiausios plane numatomos priemonės ir investicijos yra susijusios su vandens, sveikatinimo ir kultūrinio turizmo plėtra, kurorto patrauklumo didinimu gerinant turizmo paslaugų kokybę ir mažinant sezoniškumą, Neringos meras D. Jasaitis, turintis idėjų, vizijų ir revoliucinių minčių, kaip tai įgyvendinti, guodėsi, kad visos idėjos ir mintys vienareikšmiškai atsimuša į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

„Pavyksta įgyvendinti tik mažus projektėlius. Pastatyti smagius ir nedidelius treniruoklių kompleksėlius, kuriems nereikia statybos leidimų. O planai, susiję su didesnėmis investicijomis, kaip baseinai, subliūkšta ir sugriūva. Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano ginčijomės aštuonerius metus, kol jį priėmėme. Iš esmės ginčijomės tik apie tai, ką griauti ir ko negriauti, niekas jame nefantazavo į priekį. Čia liko tai, kas buvo planuota dar 1994 metais, tik dar numatyta, ką papildomai nugriauti“, – sakė D. Jasaitis.

Meras teigė, kad neringiškiai norėtų jūros terapijos ir SPA paslaugų, pramogų ir aukštesnės klasės viešbučių, kad greičiau pradėtų veikti lėktuvų lauko nusileidimo aikštelė ir daugiau turistų atvyktų oro keliu. Norėtųsi iki Klaipėdos atnaujinto kelio, nes dabar jis prastos būklės.

Vystyti infrastruktūrą būtina ir mažesnėse kurorto gyvenvietėse. Neringiškiai džiaugiasi, kad  mažiausioje – Pervalkoje bus galima įgyvendinti planus statyti ekokempingą. Jau rengiama dokumentacija  Kuršių buities muziejui po atviru dangumi. Nidos kaimynystėje įsikūrusioje Preiloje puoselėjami planai įrengti Vėjo parką su sporto ir žaidimų aikštelėmis, gyvenvietės didžiojoje įlankoje atsiras žvejų ir mažųjų laivų uostas. Neringai taip pat būtina modernizuoti Nidos tarptautinį keleivinį uostą, nes vasarą atplaukiančios jachtos čia nebetelpa. Modernizavimo darbams pasirengta, dabar ieškoma finansuotojų. Atnaujinama ir būsimo Juodkrantės vidaus vandenų keleivinių laivų ir turistinių jachtų uosto, kuriame tilps apie  60 įvairaus dydžio jachtų ir kitų mažųjų laivų, dokumentacija. 

Pajūryje įkurti jūros terapijos centro nepavyksta, nes Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba užbrėžė aukštus reikalavimus – centras gali būti skirtas tik gydymo ir profilaktikos reikmėms, sveikatinimo procedūroms, čia negali būti teikiamos apgyvendinimo ir nakvynės paslaugos. Todėl nerandama investuotojų, mat tokia įstaiga pati neišsilaikytų, ją turėtų dotuoti poilsio paskirties pastatas su vaizdu į jūrą.

Meras D. Jasaitis taip pat tvirtino, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija iš praėjusio ES finansinio laikotarpio nėra įsisavinusi nė vieno euro, laiko tai nusikalstama veikla ir mano, kad kažkas turėtų atsakyti už tokį aplaidumą: „Europa gamtosaugai, parkams skiria milijonines lėšas. O jie prisikūrė tiek draudžiančių įstatymų, kad nebegali įsisavinti tų pinigų. Jei taip vyks ir toliau, 2014–2020 metus pramiegosime, tai ir liksime tokie, kaip mus mato iš Vilniaus: apaugęs miško keliukas, ir tiek.“

Meras tvirtino, kad nėra prieš konservatyvumą, viską buvo galima padaryti ir  iš tradicinių, Kuršių nerijai būdingų medžiagų: medinius takus, sūpuokles, neįgaliesiems nusileidimo prie jūros takus. Ne betoninius, medinius, bet nedaro. „Norime atnaujinti kultūros ir turizmo informacijos centrą. Architektai sukūrė gražų projektą, kad vakare jis kaip geltonas gintaro gabalas atrodytų. Neleidžia tokio statyti, esą Neringai netinka, vizualinė tarša. Vis dėlto neatsisakome minties centrą modernizuoti, pirkimo procedūros jau pradėtos – pokyčiai kurortui būtini. Viliamės, išeitį rasime“, – teigė D. Jasaitis.

Vis dėlto, pasak mero, Neringa juda į priekį. Kelio Nida–Pervalka rekonstrukcija vyksta – šią vasarą pasitiks nauju, platesniu keliu. Žuvininkystės ūkio pastatas pavirs  moderniu viešbučiu su konferencijų sale, galbūt scena ant vandens, SPA kompleksu, žuvies turgeliais. Lėktuvėliai vasarą jau leisis.

„Visus kviečiame, laukiame – oras geras, saulė šviečia, žuvys kimba, grybai dygsta“, – linksmai kvietė Neringos meras D. Jasaitis.




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios