Archyvas

Nr. 35 (668), 2013-12-12
Merų vertimų APSIVERTIMAI

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Antanas Anskaitis

Versti merus tapo įprastas darbas. Per kadenciją  pakeičiama vos ne  trečdalis savivaldybių merų. Praėjusią kadenciją Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių gyventojai regėjo po tris naujus merus. Šiemet per audringą šio rudens ir žiemos sandūrį didžiausią akibrokštą iškrėtė Zarasų rajono savivaldybės taryba. Vos per 16 dienų laikotarpį mero postą paliko konservatorius Arnoldas Abramavičius, net kojų nespėjusi sušilti nuversta naujoji merė socialdemokratė Daiva Kelečienė, trečiuoju meru vieno balso persvara išrinktas darbietis Arvydas Steponavičius.

 Zarasiškiai tarybos nariai nusipelnė būti įrašyti į Gineso rekordų knygą. Tokio nepastovumo pavyzdžių  Europos savivaldoje vargu ar rastume. Gal kažką panašaus aptiktume Sudane, kur dėl valdžios kovoja keliolika genčių. Kad ir kokių ieškotume pateisinimų ar išgirstume pasiteisinimų, Zarasų rajono tarybos poelgiai – dėmė visai mūsų šalies savivaldai. Tai jau merų vertimų išsigimimas.

Perskaitę informaciją apie merų vertimus, interneto komentatoriai, kurie, kaip žinoma, žodžių į vatą nevynioja, vienu balsu tvirtina, kad Zarasuose verda intrigos, kad vyksta kova ne už rajono ateitį, o grupuočių stumdymasis  prie valdžios lovio. Pagaliau kokiais vertybiniais matais reikia vertinti poelgius, kai konservatoriai į mero postą siūlo socialdemokratą, o  socialdemokratai balsuoja prieš savo partiečius. Išties  šia proga puikiai tinka garbaus profesoriaus klasikinė frazė: „kas galėtų paneigti“.

Ežerų krašto savivaldybės  veikloje išsikristalizavo bene visos mūsų savivaldos ydos. Jau daugiau kaip 15 metų, pradedant Prezidentu Valdu Adamkumi, baigiant svarbiausiomis partijomis ir penktu Seimu iš eilės, vis kalbama ir postringaujama apie tiesioginius merų rinkimus, bet iki šiol tik ratas pagirgždinamas, o vežimas – nė iš vietos. Centrinei valdžiai, partijų vadams paranku, kai savivalda silpna, gali lengviau daryti įtaką. Tad iki šiol neretos savivaldybės vadovas – ne labiausiai rinkėjų gerbiamas žmogus, o partijų ar jų koalicijų statytinis. Dar gerai, kai savivaldybėje viena partija arba partijų koalicija turi tvirtą daugumą.  Bet sunku tikėtis pastovaus ir kryptingo darbo, kai koalicija laikosi kaip ant vištos kojos.

Zarasų rajoną pjauna daugiapartiškumas. Savivaldybės taryboje tik 21  narys, bet jie priklauso net šešioms partijoms. Čia jau nieko nepakeisi – toks buvo rinkėjų pasirinkimas.  Bet rinkėjai buvo apgauti kitu būdu, balsavo už žinomiausius, jų manymu, geriausius kandidatus, esančius partijų sąrašų priekyje, o po rinkimų vedliai nėrė į krūmus, į tarybą, kaip sakoma, atėjo dirbti žaidėjai nuo atsarginių suolelio. Net devynių rajono tarybos narių įgaliojimai pripažinti ne po rinkimų, o vėliau. Visi keturi Darbo partijos atstovai atėję iš buvusios „galiorkos“, vienos iš jų mandatas pripažintas tik šių metų lapkričio 22 d., jau po to, kai prasidėjo  merų vertimo vajus.  Taigi vyko ir tebevyksta mandatų turgus, o jo pasekmė – žemėjantis intelektinis potencialas, vėjais išbarstoma didžiausia vertybė – darbo patirtis.

Anais laikais aiškino, kad valstybę gali valdyti kiekviena virėja. Šią tezę paneigė pats Sovietų Sąjungos likimas. Po mandatų turgaus pastebimai smuko zarasiškių tarybos narių išsilavinimo lygis. Gerbdami siuvėjos ir vairuotojo profesijas, vis dėlto galime abejoti, ar jų atstovai pajėgs sukaupti pakankamai informacijos, kad savarankiškai galėtų priimti sprendimus, ar balsuos taip, kaip lieps frakcijos vadovas.

Pora paskutinių, tačiau lemiamų Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimų priimti vieno balso persvara. Net sunku įvertinti to vadinamojo „auksinio“ balso pasekmes. Juk perversmai savivaldybėse vien meru nesibaigia,  dažniausiai  pareigų netenka ir mero pavaduotojas, administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas. Paskui būna antra suirutės fazė – naujos postų dalybos. Štai kokia pragaištinga  vieno perbėgėlio, už gardesnį kąsnį politinę ar moralinę spalvą kaitaliojančio chameleono, reikšmė.

Merų vertimo manija turėtų užduoti keletą esminių klausimų šalies centrinės valdžios organams, ypač Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Juk akivaizdu, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba  savo veiksmais jau balansuoja prie tiesioginio valdymo įvedimo ribos.

Vietos savivaldos įstatymas numato, kad nepavykus interpeliacijai, kitą rengti galima tik praėjus šešiems mėnesiams. O kodėl šis saugiklis netaikomas naujai išrinktam merui? Pagaliau derėtų įteisinti nuostatą, kad merą būtų galima atstatydinti ne mažesne kaip trijų balsų persvara. Tada ir meras jaustųsi ramesnis, ir perbėgėlių vertė sumažėtų.  Brandžios demokratijos šalyse galioja ir džentelmeniška taisyklė: naują vadovą pirmą jo darbo šimtadienį nekritikuoja, leidžia ramiai įeiti į vėžes, įsigilinti į darbo specifiką. Jei jos nepaisoma, galima drąsiai sakyti, jog toje institucijoje geranoriškumą pakeičia grupinio savanaudiškumo virusas.




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios