Archyvas

Nr. 36 (669), 2013-12-19
Suklestėjusiam Druskininkų kurortui nestinga drąsių sumanymų

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Ingrida Vėgelytė

Baigiantis 2013-iesiems Druskininkų meras Ričardas Malinauskas apžvelgė kurorte nuveiktus darbus ir supažindino visuomenę su artimiausiais planais bei naujais užmojais. Taip pat prie senųjų gydyklų atidarė įspūdingą vietos įmonių sukurtų originalių Kalėdų eglučių parką. Tarp kelių dešimčių eglučių savąją pasipuošė ir Vandens parkas ir pasiūlė praeiviams originalią pramogą –  pastatė tris dviračius, kuriuos minant įsijungia eglutės šviesos, o minant iškart visus tris – užsižiebia ir jos viršūnė.

Žurnalistams išsamiai pristatytas neseniai duris atvėręs Jaunimo užimtumo centras, kuris  trijų aukštų, moderniomis erdvėmis ir veiklomis vaikus ir jaunimą viliojančiu pastatu pavirto rekonstravus sovietmečio katilinę. Šalia jo po vienu stogu įsikūrė ir visų mieste veikiančių visuomeninių organizacijų būstinės. Taip pat buvo apžiūrėtas šiemet atnaujintas ir prašmatnus miesto muziejus, kuriame tuoktis jau pageidauja ne tik druskininkiečiai, bet ir poros iš kitų savivaldybių.

                      Iš tiesų Druskininkų kurortas turi kuo pasigirti. Dar prieš dešimtmetį, remiantis apgyvendinimo įstaigų teikiamais duomenimis, kurortas sulaukdavo apie 53 tūkst. lankytojų per metus, o 2012 m. čia lankėsi daugiau nei 261 tūkst. svečių. Šiais metais tikimasi jų sulaukti ne mažiau nei pernai. Šiandien Druskininkai vienu metu gali sutalpinti 7,5 tūkst. svečių, tačiau su esama baze pajėgumus galėtų padvigubinti ir per metus sulaukti iki pusės milijono turistų. Kalbant apie užsienio turistus, per pastaruosius kelerius metus ryškiai padidėjo turistų iš Rusijos srautas, kurių čia atvyksta daugiausia. Be jų, Druskininkus yra pamėgę lenkai, baltarusiai, vokiečiai, latviai, Izraelio ir kitų šalių piliečiai. Žinoma, gausiai juos lanko ir mūsų šalies gyventojai, mat Druskininkai, palyginti su kitais šalies kurortais, yra įveikę sezoniškumo problemą ir lankytojų sulaukia tiek per vasaros sezoną, tiek žiemą.

                       „Sanatorinis gydymas – tai daugiau nei 90 proc. ligonių kasų klientai. Jei šiandien grįžtume tik prie ligonių kasų klientų, Druskininkai per metus tesulauktų apie 30 tūkst. lankytojų ir miestas su tokiais srautais neišgyventų“, – tvirtino meras ir  teigė, kad nors sanatorinis gydymas turi senas tradicijas (kitais metais kurortas švęs 220 metų sukaktį), be tvarkingo miesto, Vandens parko, slidinėjimo trasų, golfo aikštynų, 50 km dviračių takų ir kitos infrastruktūros būtų sunku. Pasak mero R. Malinausko, didžiausias iššūkis savivaldybei yra investicijų pritraukimas: „Kai manęs paklausia, iš kur tokia nedidelė savivaldybė, kurios biudžetas nesiekia nė 60 milijonų litų, randa tokio dydžio investicijų, visada atsakau, kad iš visur, kur leidžia įstatymai. Visokiais būdais ir priemonėmis.“ Mat investicijos į naujus objektus pritraukia turistus.

Meras pabrėžė, kad kertiniai kurorto akmenys yra tokie objektai, kaip Vandens parkas, kuris kiekvieną savaitgalį sulaukia 2–2,5 tūkst. lankytojų. Ateityje planuojama jį plėsti, sukurti paplūdimį po atsidarinėjančiu kupolu, kuris atsižvelgiant į oro sąlygas arba bus atviras, arba uždaras. Dabar Vandens parkas turi apie 90 kambarių, tačiau jau planuojama sukurti antra tiek vietų. Per metus Vandens parkas ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigos fiziškai bus sujungti su gydyklomis. Jei gydyklos nori lankytojų ištisus metus, turi atsižvelgti į tai, kad po vandens procedūrų lankytojai nenori išeiti iš pastato, todėl svarbu turėti bendrą bazę su viešbučiais. Sujungus gydyklas su viešbučiais Druskininkai galės pretenduoti ir į kitų ES šalių ligonių kasų lėšas, mat atitiks jų keliamus standartus. „Šiandien Druskininkų gydyklų paslaugos savo kokybe nė kiek nenusileidžia badenbadenams ar karlovy varams, o kaina mažesnė, tad konkurencinę kovą tikrai laimėtume“, – tvirtino R. Malinauskas.

Kita kurorto vizitinė kortelė – slidinėjimo trasų kompleksas, įeinantis į pasaulio penketuką. Tai 106 mln. Lt vertės objektas, kur privačios lėšos sudaro net 66 mln. Lt. Ir be šio objekto kurorte nemažai dėmesio skiriama sportui, stengiamasi pritraukti įvairių sporto šakų stovyklas. Meras apgailestavo, kad Europos krepšinio čempionatui įvairiuose miestuose buvo pristatyta sporto salių. Jis mano, kad geriau būtų buvę Druskininkuose užbaigti Sporto departamento dar  prieš šešerius metus pradėtą statyti sportininkų rengimo ir reabilitacijos bazę. Planuojama, kad pirmojo etapo darbai bus baigti tik kitais metais. Kitas jau pradėtas įgyvendinti sumanymas – prie Vandens parko alėjoje pastatyti lyninį keltuvą iš miesto centro į slidinėjimo trasas. Jam įgyvendinti jau gauti 6 mln. iš klimato kaitos programos, dar tiek pat lėšų reikia pritraukti iš privačių investuotojų. Keltuvo koncesijos konkursas jau paskelbtas ir turėtų po metų būti baigtas. Projektas svarbus ne tik kaip ekologinis transportas, bet ir kaip turistinis objektas. Tikimasi, kad miesto svečiai mielai kelsis į 45 m aukštį, kad iš paukščio skrydžio pamatytų panoraminį miesto vaizdą ir apylinkes.

Konferenciniam turizmui Druskininkai turi apie 50 salių, kuriose vienu metu gali tilpti 4 tūkst. žmonių. Bet ir čia miesto vadovai nestokoja apetito ir fantazijos.  „Po truputėlį judame į priekį su įspūdingu kongresų–konferencijų–festivalių rūmų centru, kur būtų bent viena 1300 vietų salė ir kitos, skirtos kinui, teatrui ir kitokiems dalykams. Jau numatyta vieta, trūksta tik mažmožio – pinigų. Bet jei Druskininkai būtų pradėję viską daryti tik turėdami lėšų, tai mes dar kol kas nieko nebūtume padarę“, – sakė meras. Tai tikimasi įgyvendinti per ateinantį ES finansinį laikotarpį.

Kalbant apie viešąsias erdves, Druskininkai yra daug nuveikę, bet ir šioje srityje neketina sustoti. Iki šiol čia žydėjo 130 tūkst. narcizų, o kitą pavasarį žydės jau 210 tūkst. Miestas didžiuojasi savo grojančiu ir šokančiu fontanu, kur kiekvienas svečias sms žinute gali užsisakyti vieną iš 120 muzikinių kūrinių. Per dieną sulaukiama apie 200 užsakymų, o lėšos keliauja į Vandens parko biudžetą. Kai žiemą fontanas laikinai užkonservuojamas, vietoj vandens iš jo trykšta šviesos čiurkšlės.  Rekonstruojamas ir Sveikatingumo parkas. Projekto bendra vertė 12 mln. Lt. Tikimasi per pusantrų metų gauti trūkstamas lėšas ir baigti darbus. Projekte numatyta garso, kvapų terapijos, specialūs treniruokliai, meditacijos vietos, atgaivinama buvusi jonizacijos patalpa, pėdų masažo baseinai, pirtis.

Jau yra besidominčių investuotojų sumanytu kurorte statyti aviatuneliu. Tai būtų didelis tunelis, sujungtas su galingais ventiliatoriais, sukuriančiais jame oro bangą, kuri žmogų pakeltų ir leistų jam sklandyti ant oro srauto. Aviatunelis būtų skirtas ne tik spec. tarnybų darbuotojų mokymams, bet ir siūlomas kaip pramoga. Miestas deda pastangas, kad jo oro uostas būtų įtrauktas į Civilinių oro uostų modernizavimo studiją, mat dabar jis atsirado 7–9 vietoje po Alytaus, Paluknio, Sasnavos ir kitų. Druskininkai nesiorientuoja į maršrutinius,  o tik į užsakomuosius reisus, mažąją aviaciją ir aviataksi paslaugas.  

Kalbėdamas apie laisvalaikio organizavimą kurorte meras tvirtino, kad dabar turi nemažai pasiūlymų, tad verslui linkėjo būti iniciatyvesniam ir pradėti kurorto svečiams siūlyti turistinius paketus. Savivaldybė skatina verslą teikti tokias paslaugas. „Kodėl užsienio svečiams negalima būtų pasiūlyti kelionės į kaimą, kur vaikams, o gal ir tėvams būtų parodyta, kad pienas atsiranda ne iš pakelio. Mūsų kaimiškos bendruomenės po truputėlį juda, yra kas ir sūrius gamina, net pelėsinį iš savo auginamų karvių pieno. Tai įsivažiuoja, bet ne taip, kaip norėtųsi“, – dalijosi pamąstymais miesto vadovas.

 

 




Savivaldybių žinios Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, Tel.: (8 5) 262 08 47, Faks. (8 5) 262 20 83, el.p. info@savzinios.lt
  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios